Mokslininkai šį atradimą padarė tirdami augalus, kad išsiaiškintų, kaip šie sugeba išlikti lediniame landšafte.
Atradimas buvo pristatytas Eksperimentinės biologijos draugijos metiniame susitikime Zalcburge (Austrija).
Profesorė Šaron Robinson (Sharon Robinson) iš Volongongo universiteto (Australija) Antarktidos augalus tyrinėja 16 metų. Ji paaiškino susidomėjusi, iš kur augalai gauna maistingųjų medžiagų, todėl, kad Antarktidos dirva, ant kurios jie auga, yra labai prasta.
„Augalams reikia vandens, saulės šviesos ir maistingųjų medžiagų. Saulės vasarą čia yra daug ir, kadangi ledas tirpsta, yra vandens. Bet dirva iš esmės yra smėlis ir žvyras“, - sakė mokslininkė.
Kad sužinotų, iš kur augalai gauna maisto, reikalingo jiems augti, Š.Robinson ir jos komanda naudojo techniką, kuri leido pamatyti visus cheminius elementus, sudarančius samanas. Šis „cheminis parašas“ atskleidė samanose esant azoto, kuris perėjo per jūrų plėšrūnų organizmus.
Tuomet mokslininkai pradėjo tirti, iš kur jūros paukščio išmatos atkeliavo. Jie išsiaiškino, kad jų tiriamos samanos auga vietovėje, kurioje prieš daugybę metų buvo įsikūrusi pingvinų kolonija.
„Prieš 3-8 tūkst. metų vietovėje, kur dabar auga samanos, gyveno Adelės pingvinai. Tai patvirtina rastos fosilijos ir maži akmenukai, kuriuos pingvinai naudojo savo lizdas sukti. Kitas dalykas - vis dar yra pingvinų išmatų. Ir kadangi Antarktidoje taip šalta, maistingosios medžiagos tiesiog glūdėjo sušalusios dirvoje. Jos dabar maitina samanas“, - teigė Š.Robinson.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą