Dar mūsų tėvai ir seneliai liepos 10-osios išvakarėse nerimastingai imdavo dairytis į dangų. Lis rytoj ar švies saulė? Mat nuo seno tikėta, kad tos dienos orai lemia, lietus lis ar saulė džiugins 7 dienas ar net 7 savaites. Todėl liepos 10-oji buvo pavadinta Septynių brolių miegančių diena.
Krikščioniškos legendos
Ši diena siejama ir su legenda, pasakojančia apie tikėjimo kankinius brolius, Kijeve stačiusius katalikų šventovę. Sunkiai dirbdami vyrai esą labai nuvargę ir prigulę pailsėti. Bet kai užsnūdę, kietai įmigę, neatsibunda iki šiol. Broliai neva turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus. Todėl spėjama, kad jei liepos 10-ąją - lyja, broliai esą prabudę ir einą nusilengvinti. Lietingas metas gali trukti ilgai - 7 dienas ar net 7 savaites. Nieko gero iš to, nes dėl per didelės drėgmės žūva daug derliaus. Jei liepos 10-ąją sausa, 7 dienas ar net 7 savaites lietaus nelauk. Tai - irgi blogai, nes derlius bus menkas, sausra jį sunaikins.
Kita legenda byloja, neva antrajame mūsų eros amžiuje septyni broliai kartu su motina romėne Felicita buvę nukankinti. Moteris buvusi našlė, apaštalavusi tarp pagonių, todėl krikščionys ją vertę išsižadėti savo tikėjimo. Dėl to vieną paskui kitą nukankinę jos sūnus. Bet motina tikėjimo taip ir neišsižadėjusi, o vaikus padrąsinusi mirti garbingai. Galiausiai ir pati buvusi nužudyta. Nuo to laiko "Septyni broliai miegantys" liepos 10-osios naktį esą pasirodantys danguje Sietyno žvaigždyno pavidalu ir vėl užmiegantys.
Mokslas nepripažįsta
Garsus šalies meteorologas ir klimatologas Vaclovas Ščemeliovas tik šypteli išgirdęs prašymą pareikšti savo nuomonę apie liepos 10-osios orų siejimą su tolesniais vasaros orais. "Tie septyni broliai miegantys su oro prognozėmis neturi nieko bendra, - pabrėžė jis. - Kad ir kaip mes, mokslininkai, mėginome atsekti dėsningumus, susieti šią dieną su prognozėmis, nepavyko. Nėra jokio mokslinio tokio spėjimo pagrindimo, kad tikėtume juo. Tiesiog šis vasaros laikotarpis dar nuo senų laikų pastebėtas kaip išsiskiriantis didesniu kritulių kiekiu. Bet ir tai nėra visiškai teisinga: kartais vienu vasaros laikotarpiu būna daugiau kritulių, kartais - kitu."
Esą nieko keista, kad vasarą, ypač po karštymečio, kritulių padaugėja. "Kritulių pagausėjimas yra susijęs su didžiausiomis oro temperatūromis, nes tokį metą daugiau drėgmės išgaruoja iš žemės, jos pritvinksta debesys, susikaupusi šiluma sukelia ciklonų pagyvėjimą, o jie lemia gausesnius kritulius", - paprastai paaiškino mokslininkas.
Klaidina sutapimai
Tai, kad žmonės kasmet vidurvasarį mėgsta orų prognozių "atsiklausti" miegančių brolių ir net teigia jas išsipildant, V.Ščemeliovo nė kiek nestebina. Vienais ar kitais metais gal, girdi, ir sutapo orų prognozės su realiais orais, bet kiek metų buvo priešingai? Žmonės esą prisimena tai, ką nori prisiminti. O kas neatitinka jų požiūrio, tikėjimo ar nusistatymo, ir iš galvos bei atminties greitai išgaruoja.
"Lygiai tą patį - kad nėra nustatyta jokio mokslinio ryšio - galiu pasakyti ir apie senolių spėjimus, neva po karštos vasaros ateis šalta žiema ar atvirkščiai, - priminė mokslininkas. - Daug metų stebėjau, kruopščiai viską rašiau, analizavau ir priėjau prie išvados, kad tarp atskirų metų laikų nėra jokio ryšio. O jei kada ne kada pasitaiko, kad jis lyg ir pasitvirtina, tai - atsitiktinumas, o ne dėsnis."
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą