Nuo pat pirmos akimirkos nepaleido mintis, kad tai – egzotiškas gyvis, netikėtai aplankęs mūsų šalį. Sutapimas ar ne, bet būtent antradienį Klaipėdos jūrų uostą paliko didžiausias šalies istorijoje krovininis laivas, kuris registruotas Panamoje. Ar su juo galėjo atvykti ir įspūdingas gražuolis iš tolimų kraštų? Apie tai sužinoję mokslininkai liko apstulbę ir prašė pasidalinti užfiksuotais kadrais.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. doc. Grita Skujienė patvirtino, kad tai drugys morfas arba morfidas. „Lietuvoje jie negyvena ir invaziniais netaps. Tačiau yra tikimybė, kad jis galėjo šalį pasiekti keliaudamas laivais konteineriuose“, – aiškino G. Skujienė.
Anot jos, kitas šio drugio atsiradimo variantas – vasarą vykstančių vestuvių palikimas, kuomet žmonės sugalvoja jaunavedžiams dovanoti egzotiškus drugelius kaip šventės dekoraciją.
Drugelių žinovė liko nustebusi
Akmenės krašto muziejaus, kuriame įkurtas projektas „Drugelių namai“, direktorė bei drugelių žinovė Lionė Stupurienė, sužinojusi apie užfiksuotą morfidą Smiltynėje liko nustebusi. „Čia tikrai retas atvejis. Negaliu patikėti... Tai pirmas kartas, kai mūsų šalyje pastebėtas toks drugelis“, – nuostabos neslėpė gamtininkė.
Morfidai yra paplitę Pietų Amerikoje, o Amazonės miškai – jų tėvynė. „Jokiu kitu būdu jis negalėjo atkeliauti į Lietuvą, nebent su konteineriniais laivais“, – tikino L. Stupurienė.
Kadangi šiemet vasara Lietuvoje šilta, šis drugys dar turėtų pagyventi apie 1,5 mėnesio.
Kaip tvirtino L. Stupurienė, invaziniu šis drugys netaps, mat jam reikėtų antros pusės, kad galėtų dėti ir sėkmingai apvaisinti kiaušinėlius. Be to, pagal užfiksuotas nuotraukas, Lietuvoje apsilankė morfido patinėlis.
Gimtojoje šalyje vilioja turistus ir mokslininkus
L. Stupurienė pasakojo, kad šie drugeliai savo tėvynėje yra geidžiami fotografų ir mokslininkų – jie skraido aukštai medžių viršūnėse, tad paprastai ant pievos tupinčio neužfiksuosi. Juos sunku ir pagauti, ir pamatyti ar nufotografuoti.
Kolekcininkai ar mokslininkai juos bando sugundyti gausiais kiekiais gėlių žiedų, kad nuo jų pasklistų stiprus nektaro kvapas, o drugiai, jį užuodę, nusileistų ir nutūptų. Juk gėlių žiedai jiems – idealus maistas. Morfidai maitinasi ir vaisių sultimis, tinkami ir pagedę, pernokę vaisiai.
Svetimšaliai Lietuvą pasiekia ir laivais, ir sunkvežimiais
Anksčiau buvo stebima, kad į Lietuvą atkeliauja ir kitokių svetimšalių gyvių. Prieš kelerius metus sostinėje ir kitose šalies vietose buvo stebėti vabzdžiai maldininkai. Šie, kaip teigė mokslininkai, tikėtina atkeliavo su krovininiais automobiliais iš Pietų Europos. Kiti gyviai iš tolimų kraštų gali atkeliauti ir laivais.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius teigė, kad Klaipėdos jūrų uostas yra rizikos taškas. „Mes esame atlikę vertinimą, kaip plinta pavojingos rūšys. Yra sudarytas sąrašas, kokių pavojingų rūšių galime tikėtis ir kurios gali įsitvirtinti mūsų krašte bei per kur jos gali plisti. Todėl Klaipėdos jūrų uostas ir kiti sienos kirtimo taškai, kur gabenami kroviniai, yra mūsų dėmesio centre“, – sakė A. Klimavičius.
Specialistas teigė, kad milžiniškas konteinerinis laivas „MSC Francesca“, kuris buvo Klaipėdos jūrų uoste, prieš atvykdamas į Lietuvą aplankė dar du Europos uostus – vienas iš jų Hamburgo. „Jau ten jis galėjo pasiimti krovinių, kuriuose galėjo būti ir Smiltynėje pastebėtas egzotiškas drugelis“, – tikino pašnekovas.
Anot Algirdo Klimavičiaus, pavojingiausi kartu su konteineriais po pasaulį plintantys gyviai – miškų ir žemės ūkio kultūrų kenkėjai. „Reguliariai nustatoma užkrėtimo pavojingais organizmais, pavyzdžiui, nematodais, krovinių. Tokiu atveju būna sunaikinamas ir visas krovinys“, – sakė A. Klimavičius.
Invazinės rūšys – rimtas pavojus vietinėms
Gamtosaugos specialisto teigimu, invazinės rūšys ir jų plitimas – antra pagal dydį grėsmė biologinei įvairovei po buveinių sunaikinimo. „Nuolatos viešiname informaciją Europos Sąjungos lygiu. Yra draudžiama naujų rūšių introdukcija, išskyrus apgalvotą ir tikslingą introdukciją, kuri leidžiama tik išskirtiniais atvejais, kai įsitikinta, kad nebus pakenkta vietinėms rūšims, gyvūnų ir augalų bendrijoms“, – aiškino A. Klimavičius.
Taip pat yra sudarytas bendrasis susirūpinimą keliančių rūšių sąrašas. Dėl tų rūšių ES valstybės narės turi per pusantrų metų parengti veiksmų planus, kaip valdys tas rūšis. Ypač tas, kurios jau įsitvirtino – tai ir Sosnovskio barštis, ir mangutas, ir įvairūs vandens organizmai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą