Sodo ir šiltnamio dezinfekavimas: nuo ko reikėtų pradėti?

Sanitarinį valymą reiktų pradėti nuo augalų liekanų sunaikinimo - sveikas kompostuokite, pažeistas sudeginkite. Išnaikinkite piktžoles.

Jei naudosite tą pačią šiltnamių agroplėvelę, plastmasinę plėvelę, ją nuimkite, nuplaukite žaliuoju ar kitokiu muilu, skalbimo priemonėmis, išdžiovinkite, suvyniokite į ruloną ir per žiemą laikykite šiltoje patalpoje.

Stiklinio šiltnamio stiklus plaukite buitiniais valikliais, nes juose esantis metilo ir etilo alkoholis, muilai gerai valo ir dezinfekuoja.

Šiltnamių ir inspektų metalines ir plastmasines konstrukcijas galima plauti buitinėmis valymo priemonėmis - muilo ir skalbiamųjų miltelių tirpalais. 

Tik medines konstrukcijas, ypač senesnes, nuvalyti sunkiau. Jei šiltnamyje nesiautėjo ligos ir kenkėjai, užteks muilo, priešingu atveju reikės stipresnių priemonių.

Seniau naudodavo chlorkalkių tirpalą ar žibalą, dabar yra stiprių dezinfekuojamųjų buitinių valiklių (pvz., tinka 2-3 kartus praskiestas "Domestos").

Sėjomaina tiesiog būtina, jie norime, kad augalai augtų sveiki. 

Tačiau jei vėl tenka šalia sėti tas pačias daržoves ar į tą pačią vietą sodinti pažeidžiamas tų pačių ligų, žemę reikia dezinfekuoti. 

Vieną kitą lysvę galima perpilti verdančiu vandeniu (10 l/1 kv. m), neblogai grybinių ligų plitimą stabdo pelenai- jie grėbstant įterpiami į žemę. 

Kenkėjus ir ligas atbaido ir kalkės, tačiau jas rekomenduojama naudoti tik rūgščioje dirvoje.

Žemėje žiemosiantys kenkėjai labiausiai bijo gilaus dirvos perkasimo, mat vieni atsidūrę giliai žemėje žūva, o kiti, iškilę į paviršių, nukenčia nuo šalčio ar yra sulesami paukščių.

Sunkiausia kovoti su nematoidais. Padeda tik sėjomaina ir šioms kirmėlėms atsparių veislių parinkimas. Užkrėstoje dirvoje jautrių augalų negalima sodinti 5-7 metus.

Sunkiau išvalyti šiltnamio dirvą.

Jei augalai buvo pažeisti ligų ir kenkėjų, jos viršutinį sluoksnį (5-10 cm) atsargiai nukaskite ir išneškite ten, kur neauginsite panašių daržovių, arba supilkite į krūvas ir nukenksminkite. 

Likusią žemę galima dezinfekuoti karštu vandeniu (į 1 kv. m jo išpilkite 10 l).

Karštis sunaikina kenkėjus ir ligų sukėlėjus, bet kartu žūva ir paviršiuje gyvenantys naudingi mikroorganizmai, sliekai. Kitas būdas - žemę galima sulaistyti 5 proc. Bordo skysčio arba 0,3 proc. vario sulfato tirpalu.

Prieš kelerius metus buvo patariama dezinfekcijai naudoti sausas chlorkalkes. 

Tai daryti galima tik kai oro temperatūra nukritusi žemiau 15 laipsn. C.

Dabar nustatytas šios medžiagos mutageninis poveikis pelėms ir bakterijoms. Ji labai toksiška ir kenkia vandenyje gyvenantiems organizmams.

Tai oksidaciją sukelianti, aplinkai pavojinga medžiaga, kurią naudoti gali tik profesionalai.

Šiltnamius, rūsius, kitas patalpas galima dezinfekuoti - sieros dūmadėžę. 

Esant oro temperatūrai ne mažesnei 10-15 laipsn. C. sandariai uždarykite visus šiltnamio langus ir duris, dūmadėžėje esančią sierą padekite.

Dūmai lengvai pateks į visus dezinfekuojamų patalpų tarpus, nusės ant konstrukcijų ar lentynų, atbaidys graužikus.

Po dezinfekcijos šiltnamio dirvą reikia giliai sukasti. Tai darykite po nestiprių šalnų ir geriau ne šakėmis, o kastuvu.

Apverstos žemės grumstai turi būti stambūs, jų nesutrupinkite, kad dirva giliau įšaltų, nusinešdama ir kenkėjų gyvybes.