Taigi gyvename gražiausiomis nuojautomis. Tačiau dabar, esant kitoje balandžio pusėje, jų beveik nereikia. Pavasaris, nors ir prasidėjęs kaip reta anksti, niekur nenuskubėjo. Galbūt žibuoklių žiedai šiek tiek anksčiau nubiro, plukės nulinko. Visa kita – tradiciniu laiku, tvarkingai, kaip ir turi būti gamtoje.
Keliaudami per Lietuvą, turime pripažinti, kad ji – tikrai didelė šalis. Tą liudija gamtos reiškinių įvairovė. Tik pažvelkite dabar ir pamatysite, kad Suvalkijoje regite jau dailiai šviežia žaluma papuoštus medžius, o Švenčionių krašte, rytinėje šalies dalyje, ji dar labai nedrąsi ir reta. Beje, kol kas baigšti žaluma pajūryje ir Kuršių Nerijoje. Šaltas jūros vandens alsavimas neleidžia gamtai skubėti. Žinoma, ji niekur ir neskuba, viską daro laiku.
Balandžio 11 d. Žuvinte jau stebėtos pirmos šelmeninės kregždės. Žinia, viena kregždė, kaip sako, pavasario neatneša, tačiau jų pasirodymas yra labai simboliškas, liudijantis pavasario brandą ir primenantis, kad atėjo tradicinis metas grįžti šilumą mėgstančioms rūšims.
Kregždės sušmėžavo ir pradingo, jų reikia tikėtis per Velykas. Tačiau į Žuvintą sugrįžę nendriniai žiogeliai. Nedideli giesmininkai paukščiai jau svirpia savo melodijas ir skristi niekur neketina. Per Velykas reikėtų žvalgytis gegutės – gal ji atskris prie jūsų namų į sodą ir užkukuos. Po Velykų lauksime lakštingalų. Karklynai jau sužaliavo, jų namai yra pasiruošę priimti giesmininkes.
Nors šiek tiek prislopusi šiluma pristabdė nežabotą veržimąsi, daug kur jau geltonuoja kiaulpienės, miške svyra rūteniai, geltonuoja kašubiniai vėdrynai, o pabaliuose – purienos. Šių metų pavasaris nebuvo dosnus vandens, tad purienoms drėgmės pakaks.
O štai varlių ikrams, kurie išneršti ir turi vystytis balutėse, gali kilti problemų. Jei rasite tokią baigiančią džiūti balutę, perneškite ikrus į gretimą, saugią kūdrą – išgelbėsite daug gyvybių, būsite padarę gerą darbą gamtai ir sau.
Velykų metas – raktas į žaliąjį pavasarį. Džiaukimės juo ir branginkime – šiemet jis nepasikartos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą