Kaip bebūtų, viena yra skaityti jo knygas, klausytis dainų koncertų salėse. Kita - susitikti akis į akį.
Prieš maždaug 12-13 metų, kai dirbau viename iš Palangos reabilitacijos centrų, vasarą po darbo užsukau į ukrainietiškų patiekalų kavinę. Ten visuomet patiko ukrainietiški barščiai ir koldūnai su grybais. Kartais praversdavo ir 50 mililitrų ukrainietiškos "gorilkos". "Strespiltinė", kaip sakydavo laivo gydytojas, rašytojas Vytautas Sirijos Gira.
Taigi, kaip įprasta, vieną šeštadienio popietę užėjau į šią kavinę ir užsisakiau savo firminį patiekalų variantą.
Po to apsidairiau. Žiūriu: terasos krašte prie stalo sėdi vienišas, kaip ir aš, kažkur matytas žmogus. Galvą nuleidęs žemyn, stalo link. O ant stalo - tik baltas stikliukas su baltu skysčiu.
"Dėl apetito" išlenkiau 50 gramų atneštos "gorilkos". Vėl žvilgterėjau į priešais sėdinčią įdomiai keistą "žmogystą"...
Ir pažinau! Juk tai pats humoro grandas - Juozas Erlickas! Dar kartą, pasitikrinęs žvilgsniu, kad neapsirikčiau, drąsiai pakilau iš vietos ir priėjau prie jo staliuko.
"Laba diena. Atostogaujate?" - uždaviau tradicinį, gal kiek "nuvalkiotą" klausimą, dažniausiai skambantį Palangoje.
Žmogus, palenkęs galvą prie ant stalo stovinčio stikliuko, net nekrustelėjo.
Staiga šmėkštelėjo mintis: gal jis pagalvojo, kad esu koks "stikliuko brolis", noriu užmegzti draugystę ir išgerti jo sąskaita.
Kaip tai dažnai būna kavinėse ar aludėse, aš nutariau nepasiduoti!
"Atsiprašau, - toliau karštai bėriau žodžius. - Nepagalvokite nieko blogo, aš esu jūsų humoro gerbėjas! Kai man liūdna, įsijungiu magnetofoną, įdedu jūsų dainų kasetę: "Vienas-Juodas" ir klausausi jūsų dainos apie bėgančius baltus arklius per stalą... Pasidaro ne taip ilgu! Skaitau jūsų kūrybą!"
Žmogus, kuris atrodė tarsi paniręs į gilų transą, iš lėto pakėlė galvą ir pažvelgė į mane "stiklinėmis" akimis. Man net šiurpas iki kulnų nubėgo...
Po to lėtai sugrįžo į pradinę padėtį ir tyliai pasakė: "Kviečiu šįvakar į "Anapilį!"
Mane vėl nukratė šiurpas. "Kur?" - paklausiau nesupratęs...
"Į kavinę "Anapilis", - pakartojo jis. - Ten bus pristatyta ir mano nauja knyga - "Knyga".
Padėkojęs už kvietimą, grįžau atgal į sanatoriją. Ten, sutikęs kolegę, papasakojau apie netikėtą susitikimą. Nusprendėme eiti. Ir tikrai nepasigailėjome. Smagiai praleidome laiką, klausydamiesi Juozo Erlicko humoristinių dainų. Įsigijome ir jo "Knygą" - su paties autoriaus autografu!
Instrukcija nedrąsiems žmonėms. Netikėtai sutikę kokią žvaigždę, elkitės natūraliai, kaip lygus su lygiu. Nesutrikite, nepradėkite mikčioti.
Tuomet gali užsimegzti visai įdomus pokalbis.
Sudie!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą