Nepagaunamoji dalelė
Autoritetingo tarptautinio žurnalo "Science" nuomone, pagrindinis praėjusių metų mokslo atradimas buvo patvirtinimas, kad egzistuoja elementarioji dalelė - Higso bozonas, kuri dar yra vadinama dieviškąja dalele. Jos mokslininkai ieškojo daugiau kaip keturis dešimtmečius. Apie sensacingą atradimą mokslininkai pranešė 2012 m. liepos 4 d. per specialų seminarą, vykusį Šveicarijoje, CERN. Dalelė buvo aptikta atliekant eksperimentus Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) - milžiniškame 27 km ilgio žiede, pastatytame daugiausia tokioms paieškoms atlikti. Jis kainavo 10 mlrd. dolerių - pinigai milžiniški, bet, regis, buvo išleisti ne veltui.
Tiesa, fizikai tiesiai nesako, girdi, rastas Higso bozonas, o atsargiai kalba apie "dalelę, panašią į Higso bozoną". Bet tvirtina, kad jos charakteristikos sutampa su tomis, kurias teoretikai nusakė, kalbėdami būtent apie Higso bozoną. Kitaip tariant, greičiau rastas jis, tas pats bozonas, negu ne jis. Fizikai mano, kad po Didžiojo Sprogimo prieš 13,7 mlrd. metų jėga, sukurianti šį bozoną, davė pradžią galaktikų, žvaigždžių ir planetų susidarymui iš pirminio chaoso. Šios dalelės, kurią jau 1964 m. nusakė anglų fizikas Piteris Higsas (Peter Higgs), atradimas, daugelio mokslininkų nuomone, yra "didžiausias pastarojo pusės amžiaus atradimas".
Deniso žmogus
Antrojoje vietoje - Deniso žmogaus genomo sekvenavimas. Paleoantropų, gyvenusių Altajuje, giminaičiai buvo tamsaus gymio brunetai rudomis akimis. Evoliucinės antropologijos instituto (Vokietija) genetikų grupė, vadovaujama švedų mokslininko Svantės Pabo (Svante Paabo) taikydama naują metodiką iššifravo hominidų (Deniso žmonių) genomą. Tyrimų rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale "Science". Palaikų fragmentų 2010 m. buvo rasta Altajaus krašte, Deniso urve.
Mokslininkai mano, kad jie - dar vienos rūšies žmogaus, gyvenusio čia kartu su homo sapiens pirmtakais ir neandertaliečiais. Radus Deniso žmogaus palaikų liekanų, paleogenetikai sekvenavo jo DNR ir padarė išvadą, kad genetiškai hominidas buvo artimesnis melaneziečiams, gyvenusiems Malajų salyno teritorijoje (jų giminystė vertinama 5 proc., tuo tarpu su neandertaliečiais svyruoja nuo 1 iki 4 proc.).
Kiaušinėliai iš kamieninių ląstelių
Trečioji reitingo vieta atiteko japonų mokslininkų iš Kioto universiteto eksperimentams auginant kiaušinėlius iš kamieninių ląstelių. Japonų mokslininkai pirmą kartą per mokslo istoriją sugebėjo iš kamieninių ląstelių išauginti kiaušinėlius, juos apvaisinti ir sulaukti sveikų laboratorinių pelių palikuonių. Specialistai, vadovaujami prof. Mitanorio Saito iš Kioto universiteto, mano, kad jų tyrimų rezultatai padės išspręsti nevaisingumo problemą ir ištirti gyvybės atsiradimo mechanizmą. Prof. M.Saito grupė pranešė, kad jų parengtoji kiaušinėlių, kiaušidžių ir spermos auginimo iš kamieninių ląstelių metodika kol kas veiksminga tik laboratorinių pelių lygmeniu, žmogui ji netaikytina. Tačiau japonų specialistai ketina ateityje atlikti eksperimentus su beždžionės ir žmogaus kamieninėmis ląstelėmis.
Į svarbiausių mokslo atradimų dešimtuką "Science" įtraukė Amerikos marsaeigio "Curiosity" misiją, Majoranos dalelių egzistavimo įrodymą, reagavimo į paralyžiuotų žmonių mąstymo procesus mechanizmų sukūrimą, taip pat naujos neutrinų transformacijos rūšies atradimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą