Tikiuosi, nes pastaruoju metu iš Ventės pareina labai jau skystos žinios apie kibimą. Nenori ešerys kibti... ir ką tu jam? Nenori kibti ir vėgėlės Nidoje. Vietinių informatorių žiniomis, Nidoje pasirodė stintos, aplink pasisukinėja vėgėlės, kurios kartais dar ir kimba. Mums nekibo.

Nekibo ir kitiems tą dieną žvejojusiems; nei su vėliavėlėmis, nei su fosforinėmis blizgėmis su stintos galvomis. Visą praėjusią savaitę ir šios pradžioje nekokie reikalai buvo dėl kibimo Mingės kaime.

Tokia, atrodo, nepretenzinga žuvis kuoja, ir ta nekibo. Kitokia situacija dėl stintų. Šiemet kaip reta geros sąlygos gaudyti stintoms.

Štai ir tupi gaujos žvejų vakarais prie poligono, gaudo stintas apsikrovę akumuliatoriais, halogeninėmis lempomis ir visokia kitokia technika.

Tuo metu niekingi vagišiai daužo jų paliktų automobilių langus ir švarina be priežiūros, atokiai nuo miesto paliktus automobilius.

Stinta kimba. Kimba nestabiliai, daugiau vakarais ar ankstyvais rytais, tačiau kimba. Ir nereikia toli važiuoti, tik va ta bėda su automobiliais.

Ką gi... puslapis pasirodo, kai pusė ilgų šventinių dienų jau praėjo, deja, dėl techninių subtilybių negaliu parašyti, kaip kibo pirmas dvi laisvas dienas, tačiau tai mažai paguostų... žvejai žino, kad kimba vakar ir rytoj, o ne tą dieną, kai sėdi ant ledo.

Mūsų vandenų žuvys

Vėgėlė (lota lota)

Vėgėlės - vienintelės gėlavandenės menkės. Kaip ir jūrinės menkės, tai šiaurinių vandenų žuvys. Jos paplitusios beveik visoje Eurazijoje šiauriau Balkanų ir Pirėnų pusiasalių, Didžiojoje Britanijoje - tik rytinėje dalyje, Italijoje - tik Po upės baseine, jų nėra Kryme, Šiaurės Kaukaze.

Lietuvoje vėgėlės gyvena tiek ežeruose, tiek upėse, bet visur negausios. Daugiau jų susirenka Nemuno žemupyje, prasidėjus migracijai prieš nerštą. Anksčiau buvo labai gausios visuose šaltavandeniuose upeliuose, giliuose ežeruose.

Vėgėlės gali užaugti iki 60-80 cm ilgio ir net iki 10-12 kg svorio, bet dažniausiai sugaunamos 0,2-2 kg. Literatūroje rašoma, kad pasitaiko vėgėlių, sveriančių daugiau nei 20 kg, tačiau Lietuvoje jos žymiai smulkesnės, svoris neviršija 5-6 kg.

Vėgėlės - vėlai rudenį ar net žiemą neršiančios žuvys, jų nerštas prasideda, kai vanduo atšąla iki +1-1,5 laipsn.C, kartais neršia po ledu. Didžiuosiuose mūsų ežeruose gali neršti net vasario mėn.

Jaunos vėgėlės yra bentofagai, minta zoobentosu, kitų žuvų ikrais, mailiumi, suaugusios plėšrūnės ėda ir negyvą maistą. Nepaprastai rajos, yra pasitaikę atvejų, kai ant kabliuko užkibusi vėgėlė būdavo prarijusi dar tris kitus masalo gabalėlius su kabliukais. Vasarą ežeruose pasitraukia arba į giliausias vietas, arba į upes.

Pastaraisiais metais vėgėlių labai sumažėjo. Manoma, kad tam įtakos turėjo didelis jų apsikrėtimas parazitais, kuriuos platina paukščiai, ypač pastaraisiais dešimtmečiais pagausėję kirai.

Baltuosiuose Lakajuose visų vėgėlių kepenys pažeistos kaspinuočio Triaenophorus lervomis, daugelyje Trakų ežerų vėgėlės aklos dėl parazitinės akių kataraktos.

Vėgėles verta veisti dirbtiniu būdu, nes ežeruose jos minta menkavertėmis, dažnai negyvomis žuvimis. Vėgėlių kepenyse, taip pat kaip ir menkių, kaupiasi riebalai, todėl jos yra vertinamos kaip delikatesinis produktas.

Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti ne mažesnio kaip 49 cm ilgio žuvis.

Manoma, kad šiltuoju metų laiku vėgėlės visai neaktyvios, nesimaitina, yra sąstingio būsenos

. Ši nuomonė nėra absoliučiai teisinga. Iš tiesų vėgėlės vasarą ne tokios aktyvios: kai vandens main_2006_02eratūra aukštesnė nei 20 laipsnių, jos beveik nustoja maitintis ir judėti. Tačiau ten, kur yra šalto vandens plotų (prie povandeninių šaltinių ištekėjimo vietų, giliuose ežeruose - žemutiniuose vandens sluoksniuose), vėgėlės gana aktyvios.

Pavyzdžiui, Baikale vasarą vėgėlės laikosi 180 m gylyje ir giliau, o kai kuriuose Kanados ežeruose vėgėlių pagauta 200 m gylyje ir dar giliau. Vidurinių platumų upių ir ežerų vėgėlės, ypač antroje vasaros pusėje naktimis išplaukia įb seklumas, kurios atvėsta greičiau nei gilesnieji vandens sluoksniai. Ir vasarą, ir migruojamos žiemą vėgėlės keliauja naktį. Juda jos lėtai (apie 10 m/s) ir laikosi ties srovės riba.

Vėgėlės plaukia neršti tada, kai vandens main_2006_02eratūra nukrenta iki 5-7 laipsnių. Vidurinėse platumose taip atsitinka spalio - lapkričio mėnesiais. Migracijos laikas skiriasi. Jo trukmę lemia tai, kaip toli vėgėlėms reikia nukeliauti. Pavyzdžiui, migruodamos vėgėlės paprastai juda ties srovės riba, tik retkarčiais išplaukia į seklumas. Per parą jos nuplaukia 1-2 kilometrus. Neršti vėgėlės gali įvairiame gylyje, tačiau dugnas būtinai turi būti kietas.

Pagal maitinimosi pobūdį vėgėlė yra plėšrūnė. Jos maisto pagrindas - žuvys, tačiau dažnai vėgėlių, net ir suaugusių, skrandžiuose randama bestuburių. Kai kuriose upėse vasarą vėgėlės maitinasi stambiais dugno vėžiagyviais.

Vėgėlių skanėstas - gružliai (kai kuriuose telkiniuose sudaro iki 70 proc. raciono) ir pūgžliai, nors vėgėlės neatsisako ir kūjagalvių, lydekos jauniklių.

Vėgėlės pilviniai pelekai - tai ir skonio jutimo organas. Pelekai yra tiesiai po gerkle, turi daugybę skonio jutimo spenelių.

Žvejai ne kartą yra pasakoję keistų istorijų, kad vėgėlės Ėpilvu gulasi ant masalo\'a6, todėl kabliukas dažnai įsikimba į gerklę. Žinant, kad pilviniai pelekai - tai ir skonio jutimo organas, tokie pasakojimai ir toks vėgėlių kibimo būdas nestebina.

Vėgėlė - mėgstama žvejų žuvis. Vėgėlių gaudymo sezonas prasideda vėlyvą rudenį, su laužais ir dainomis panemunėje ir baigiasi pavasarėjant Kuršių mariose, tol, kol yra ledas. Ši žuvis, kažkada buvusi labai paplitusi, dabar pasidarė gana reta dėl nežabojamo naikinimo.

Daugelis normaliai mąstančių žvejų jau kalba, kad reikėtų uždrausti vėgėlių žvejybą neršto metu, nes būtent nerštavietėse išnaikinama didelė dalis šių žuvų.

Dabar vėgėlės koncentruojasi Nidos - Preilos rajone, atstatydamos nerštui išnaudotus energijos resursus lengvu, dietiniu maistu - stintomis.

Orai

Lietuvos hidrometeorologijos centras praneša, kad jeigu taip ir toliau, tai kovo mėnesį poledinės žūklės mėgėjams reikės pasiilginti grąžtus ledui. Ledo storis ties Juodkrante - 42 cm, Ties Nida - 46 cm, ties Vente - 47 cm. O iš kur sveikatos paimti tokiam ledui praurbinti?

Orai paskutinėms ilgo savaitgalio dienoms pranašaujami neblogi. main_2006_02eratūra tabaluosis aplink nulį, vėjo sinoptikai taip pat didelio nežada. Sąlygos žvejybai neblogos.

Orai savaitgaliui

Kas pietums?

Žuvies sriuba "Maljorka" (aštrokas patiekalas)

Myndės trigrašis. Ne visi žvejai pripažįsta Valentino dieną, kaip ir ne visi vyrai pripažįsta kovo 8-ąją. Todėl šita sriuba padės jums atgailauti prieš žmoną už visas keturias žvejybos dienas. Skanaus.

2 svogūnai, 3 valgomieji šaukštai alyvų ar kito aliejaus, žiupsnelis česnakinės druskos, 200 g žuvų filė, !/4 l baltojo vyno, druskos, pipirų, 1/2 lauro lapelio, 1/2 stiklainio konservuotų nuvalytų pomidorų, 1/2 1 mėsos sultinio, l kaupinas arbatinis šaukštelis krakmolo, l valgomasis šaukštas svogūnų laiškų, 30 g tarkuoto sūrio. Prie sriubos rekomenduojame patiekti aliejuje apskrudintų džiūvėsiukų.

Nulupkite ir smulkiai sukapokite svogūną. Sušildykite aliejų ir jame iki pakeis spalvą paskrudinkite svogūną.

Žuvų filė sukapokite l cm kubiukais, pasūdykite česnakine druska ir išmaišykite. Įpilkite šlakelį baltojo vyno, įberkite pipirų ir žiupsnelį druskos, įmeskite pusę lauro lapelio.

Tada sriubą 5 min. pakaitinkite. Po to išgriebkite žuvis, nukoškite per smulkų tinklelį ir sudėkite į sriubinę.

Į puodą su sriuba pridėkite pomidorų ir mėsos sultinio ir ant gerai įkaitintos viryklės 5 min. pavirkite. Krakmolą ištirpinkite nedideliame baltojo vyno kiekyje, supilkite į sriubą ir užvirinkite. Įberkite tarkuoto sūrio ir svogūnų laiškų.

Sąmonės nuotrupos

Tarptautinis naujo vyno degustacijos renginys, pakviesti atstovai iš keleto šalių. Visiems pasiūloma po taurę naujo vyno, bet kiekvienoje taurėje plaukioja po musę.

Prancūzas pasipiktinęs tautinio gėrimo išniekinimu pagrasino paduoti į teismą. Anglas nutaisė paniekinančią fizionomiją ir nuo degustacijos išsisuko tylėdamas. Rusas visiškai nesijaudindamas vienu mauku susipylė vyną kartu su muse.

Žydas vyno taurę su muse nebrangiai pardavė rusui. Norvegas šaltai pastovėjo prie taurės, pamąstė, išsitraukė musę ir nuėjo žvejoti...

* * *

Sėdi kareivukas, valgo obuolius, o sėklytes iš graužtuko išlupa ir deda į maišiuką.

Prieina karininkas: "Ką čia darai? Kam tos sėklos?" - "Taigi jos labai gerai veikia smegenis: suvalgai 10 - ir iškart pasidarai protingesnis. Aš jas parduodu, gal nori, tamsta?" - "Hmmm...

Na, duok 10..." - "10 litų." - "Imk." Karininkas suvalgo sėklytes, pamąsto ir taria: "Pala, bet aš už tuos pinigus galėjau krūvą obuolių nusipirkt, kur tų sėklyčių gyvas velnias?" - "Matote, kaip gerai veikia, iškart mąstymas pagerėjo. Gal dar norite?" - "Eee... Gerai, duok dar 10."

Visada kimba vakar ir rytoj...