Tauragiškis Nemune pagavo už Sabonį didesnį šamą

Tauragiškis Nemune pagavo už Sabonį didesnį šamą

Su pustrečio metro ilgio ir per 70 kilogramų sveriančia žuvimi vyras galynėjosi ne vieną valandą. Specialistai aiškina, kad tauragiškiui labai pasisekė – šamai Lietuvos upėse tiek užauga retai, mat juos be jokio gailesčio esą doroja žvejai verslininkai.

Milžinišką šamą tauragiškis Donatas sugavo Nemune. Vyras pasakoja, kad meškeres merkia nuo pat vaikystės, o gaudyti šamus sumąstė prieš metus. Vienas pirmųjų laimikių taip pat nemažas – metro dešimties centimetrų šamas. O dabar užkibo šis. Per septyniasdešimt kilogramų sveriantis, pustrečio metro ilgio Nemuno valdovas.

„Sprindžiais matavom, tai gaunasi, kad jis buvo, sakykim, gerokai virš dviejų metrų. Aš pats esu dviejų metrų, tai buvo didesnis už mane jis“, – sako meškeriotojas Donatas Mačiulis.

Kova su milžinu truko ne vieną valandą. Vis tik vyras valtyje buvo vienas, o šamas užkibo velkiaujant. Tad ištempti jį į paviršių pavyko vargais negalais.

„Trauki ir neina pakelti nuo dugno. Aš supratau, kad didelė žuvis, bet, kad tiek didelė, tai tikrai neįsivaizdavau. Galvojau, gal 10 kilogramų, gal 20, kai jau pusę valandos nepakėliau, tai tad jau supranti, kad gal 30 kilogramų. Bet kai pakilo prie valties ir pamačiau, tai, šakės, galvoju, ką dabar daryti“, – pasakoja D. Mačiulis.

Vis dėlto, šiaip ne taip, su krante buvusio draugo pagalba milžiną vyras išvilko į krantą. Tiesa, kurioje Nemuno vietoje – neišduoda. Tiesa, neigia ir mitą, kad šamai kimba tik naktį. Milžiną jis sugavo 9 valandą ryto.

Biologai pasakoja, kad tokio dydžio šamui užaugti prireikė kone 30-imties metų. Tad galima tik įsivaizduoti, kokio dydžio šios žuvys būna senatvėje.

„Šamas yra didžiausia Lietuvos giliavandenė žuvis ir reikia pasakyti, Europos. Nes pietų Europoje jie gali užaugti ir iki 5 metrų ilgio ir 300 kg. svorio. Tai išties nepaprastai didelė žuvis ir pažiūrėjus tą siužetą Nemune, tai yra didžiulis šamas 2,5 metrų ilgio, jis turėtų sverti per 70-80 kilogramų ir tokių žuvų Lietuvoje jau reta“, – teigia Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.

O štai žvejai profesionalai aiškina kodėl tokie milžiniški šamai Lietuvos upėse tapo retenybe. Sako, jų mažės ir toliau. Esą žvejai verslininkai, vadovaudamiesi principu „po manęs nors ir tvanas“, tokias milžiniškas žuvis sugavę tinklais nudaigoja.

„Būtent Nemune gaudo stintas, su stintom pagauna 10 procentų laimikio, kitą gali paimti kaip priegaudą. Tai bus šamas, lašiša, didžiausia lydeka, kurios ten irgi siekia iki 20 kg. Ir didesnės būna. Jie jį pasigauna ir sunaudoja maistui, sunaikina tą trofėjų“, – kalbėjo asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.

Tauragiškis Donatas tikisi, kad jo šamas tokiems verslininkams neatiteks. Mat jis milžinišką žuvį paleido atgal į Nemuną. Sako, kad su šeima tokio šamo tikrai nesuvalgytų, tad kam jį be reikalo žudyti.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder