Mūsų nepaprastai protingi ir nuostabiai gražūs palikuonys, įveikę erdvę ir laiką? Ar kokie nors šlykštūs monstrai? Nei tie, nei tie. Britų mokslininkai, pabandę "pažvelgti" į Žemę po milijardų metų, labai niūriai įsivaizduoja būsimus jos gyventojus. Bakterijos - vienaląsčiai organizmai, plaukiojantys nedideliuose karšto ir sūraus vandens ežeruose arba olose esančiuose telkiniuose - štai kas gyvens Žemėje, mano Džekas O'Molis Džeimsas (Jack O'Malley-James) ir jo kolegos iš Šv. Andriejaus universiteto. Tokie rezultatai gauti pritaikius matematinį modelį, kurio kūrėjai įsivaizdavo, kad Saulė pradės vis labiau kaitinti Žemę. Britai tikina, kad toks apgailėtinas likimas laukia gyvybės bet kurioje gyvenamoje planetoje, besisukančioje aplink žvaigždę, panašią į mūsų šviesulį: vandenynai išgaruoja, žinduoliai, žuvys, vabzdžiai ir kiti gyvi organizmai palaipsniui nyksta. Lieka primityviausi organizmai, kurie galop taip pat išnyksta. Mokslininkai savo modelį taikė įvairioms Žemės tipo planetoms. Pasirodydavo, kad atsiradusi gyvybė paprastai būna primityvi apie 3 mlrd. metų, paskui tampa sudėtingesnė ir net protinga, o vėliau, per palyginti neilgą laiką, vėl suprimityvėja. Toks yra gyvybės ciklas: nuo paprasto prie sudėtingo ir atgal. Iš britų atradimo galima daryti išvadą: tikimybė sutikti protingų būtybių yra labai maža. Juk jų gyvavimo kokioje nors planetoje laikas yra labai trumpas, palyginti su pačios planetos amžiumi. Greičiau bus rasta mikrobų, mat būtent jie statistiškai yra labiausiai paplitę gyventojai. Dabar D. O'Molis Džeimsas su kolegomis bando nustatyti, kokia galėtų būti labiausiai tikėtina primityvių kitų pasaulių gyventojų cheminė sudėtis ir paieškoti jų per nuotolį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą