Trumpa puslapio "Žvejams" istorija

Argi šiandienos puslapyje man pakils ranka rašyti apie tai, kas kimba, kur kimba ir kaip visa tai ištraukti iš vandens? Nepakils. Puslapis žvejams šiandien bus kitoks.

Kartą vienas įžymus balerūnas, atsakydamas į žurnalisto klausimą, teigė: "Kodėl aš myliu baletą? Todėl, kad tik balete galima pasidažyti lūpas ir apsimauti pėdkelnes".

Kodėl man, visiškai neetatiniam žurnalistui, netgi ne žurnalistui, o žmogui panašiam į žurnalistą (aliuzija į daiktą, panašų į pistoletą) patinka "Vakarų ekspresas"? Todėl, kad jis kaip upė - judantis. Tai ir linkiu "Vakarų ekspresui", kad jis nesustotų, neužrūgtų kaip bala. O mes, neetatinis pagyvenęs jaunimas, pastenėdami, pailsėdami, pridengsim užnugarį.

Retro

Trumpa puslapio "Žvejams" istorija

Na, tiesą sakant, nelabai čia ir retro, nelabai daug čia ir tos istorijos. Idėja priklauso verslininkui ir žvejui Algirdui Mazgeikai. Tai atsitiko 2001 metais. Algirdas pasiūlė, vyr. redaktorius labai nesimuistė, juo labiau kad pats yra teoriškai prijaučiantis (o gal užjaučiantis?) žvejams ir panašiai nenormaliai publikai. Taigi,

Puslapio pradininkas Algirdas kurį laiką rašė pats, paskui estafetę perdavė savo vadybininkui Linui Glotniui. 2003 metais puslapio vairą perėmė mergina - Vaida Tulabaitė. Vaida bent jau jaunesnės kartos žvejams ar žvejams, mėgusiems apsilankyti vienoje interneto svetainėje žvejams, turėtų būti pažįstama kaip Žuvytė. Ji keletą metų redagavo minėtą svetainę, paskui kurį laiką rašė "Vakarų ekspresui", o dabar redaguoja kitą žvejų tinklapį.

2004 metų vasario mėnesį žvejų puslapyje debiutavo jūsų nuolankus tarnas Myndė. Nuo 2004 metų balandžio 10 dienos puslapis atsirado internete, ir dabar galima panaršyti internetiniuose archyvuose, kuriuose rasite visko - nuo aukšlių gaudymo subtilybių iki mojavimo sunkiais jūriniais kotais.

Per tuos beveik dvejus metus teko patirti daug. Kad ir "Šeštadienio" priedo redaktorės gramatinį terorą dėl literatūroje nevartojamų terminų ir posakių, vadinamųjų barbarizmų ir kitokių -izmų. Likau nenugalėtas: redaktorė ne tik davė komandą korektorėms nebedėlioti kabučių, bet ir pati pradėjo panašiai kalbėti. Lenkiuosi redaktorei, kiek tik leidžia radikulitas, už supratimą ir kantrybę. Mūsų, žvejų, terminologija išgyveno. O kaip kitaip paaiškinsi, kad zilka įsipainiojo į sačioką, o plotkę tuo metu suchlebalino čiupakas?

Tiek štai neilgos puslapio žvejams istorijos ilgos "Vakarų ekspreso" istorijos kontekste. O kad būtų aišku, su kuo jūs turit reikalą kiekvieną šeštadienį, jubiliejaus proga nusprendžiau savo moralinio veido nebeslėpti. Dedu savo nuotrauką iš geriausios savo žvejybos. Myndė - pirmam plane, horizontaliai.

Mūsų skaitytojai

Mažų tvenkinukų žuvys

Dabar tikram lietuviui vos ne garbės reikalas nusipirkti užmiestyje sodybą, išsikasti tvenkinį ir prileisti jį karpių.

Pastaruoju metu padaugėjo nedidelių privačių tvenkinukų, kuriuose gyvena įvairiausių žuvų, pradedant karosais, baigiant upėtakiais. Greit visi turėsim po privatų žvejybos plotą, ir viešieji vandenys atgaus ramybę. O jeigu rimtai - pasirodo, Žemaitijoje, Luokės miestelyje, gyvena toks ponas Kazimieras, ištikimas "Vakarų ekspreso", o ypač - žvejų puslapio skaitytojas. Taip jau išėjo, kad su pono Kazimiero giminaičiu kartais pažvejojame, todėl Kazimieras ir pakvietė į svečius, į savo sodybą, pažvejoti jo tvenkiniuose.

Ką gi, jei jau kviečia skaitytojas - negali laužytis. Nuvažiavom. Ponas Kazimieras - labai svetingas šeimininkas, malonus pašnekovas ir įdomus žmogus. Apie žvejybą daug nerašysiu, pūtė rytų vėjas, žuvys buvo labai vangios. Pabandėm gaudyti vienaip, pabandėm kitaip - nekimba. Nors žuvies tvenkiniuose tikrai daug ir įvairios. Paklausit - iš kur žinai, kad daug, jei nekibo? Galvą buvau įkišęs apsižvalgyti, tiek daug išsprogusių akių tokiam mažam plote po vandeniu dar nesu matęs.

Pats Kazimieras laubiau medžiotojas nei žvejys. Ir kaip dauguma tikrų medžiotojų ar žvejų - ne mėsininkas, o poetas. "Ne nušauti svarbiausia, o gamtoje pasėdėti, proceso grožį pajausti, paukščiukų paklausyti", - porina šeimininkas. (Tikiu. Pats toks.) Kaip tikras medžiotojas, Kazimieras papasakojo begalę įvairių nutikimų, pavyzdžiui, kaip pasigaminti troškinį iš veršelio sėklidžių. Pasirodo, tikras delikatesas.

Sielojosi žmogus, kad nekimba mums, bet ką čia... meškerės užmestos, aplinka graži, žolytės daug, ko daugiau reikia. Kazimieras tuoj keptą laukinę antį ant stalo patėškė, po to dar įdarytų bulvių primaitino. Didelis dalykas tas žemaitiškas vaišingumas, o jei dar žmogus ir tavo rašliavas skaito...

Gerai pailsėjom, ypač mano kolega, pusę dienos pradrybsojęs ant žolės ir savo knarkimu papildęs švelnių gamtos garsų simfoniją.

O dabar dar apie tuos mažus tvenkinukus. Pakalbėjau su Kazimieru apie jo įleistos žuvies kiekį ir rūšis. Pasirodo, tokiuose nedideliuose vandens plotuose puikiai prisitaikė karpiai, karosai ir lydekos. Buvo įleidęs ir upėtakių, tačiau tie kažkur dingo. Karpiai per keletą metų užaugo iki 5 kilogramų, nė vienas nepadvėsė, vadinasi, viskas gerai, maisto užtenka, gyvenimo sąlygos geros. Žvejoti tokiuose tvenkinėliuose gal ir šiek tiek keistoka, pripratus prie kur kas didesnių plotų, tačiau labai patogu. Pagavai - paleidai, pagavai - paleidai. Po kelerių metų kiekvienas karpis tave pažinos iš veido.

Tai va, žvejai, siūlau kiekvienam išsikasti po kokią balą, prisileisti žuvų ir tas pačias žuvis darbo dienomis gaudyti. O savaitgaliais jau galima ir rimčiau kur nors, kad ir į tą pačią gražią Žemaitiją. Daug ten visokiausių vandens telkinių, kur gyvena įvairiausių žuvų, tik mes įsikandę tą pačią Miniją, tą patį Nemuną... šukuojam ir šukuojam.

Kazimieras papasakojo apie aplinkinius vandenis. Daug Žemaitijoj žuvingų vandenų, ir gal gerai, kad nedaug kas juos žino; ko gero, nusiaubtų. Tai tiek apie svetingąjį "Vakarų ekspreso" skaitytoją Kazimierą ir jo žuvis.

Orai savaitgaliui

Sinoptikų pažadai žvejams

Kokie čia orai. Orai blogi, kaip ir sveikata. Lietus, ponai žvejai. Praktiškai be prošvaisčių. Šiandien vėjas šiaurės, šiaurės rytų, oro temperatūra tik 14 laipsnių. Rytoj panašiai - vėjas šiaurės vakarų, nestiprus, temperatūra panaši. Lieka viena viltis - gal sinoptikai apgaus? Per daug nesitikėkime: kai reikia gero oro, jie neapgauna.

Kas pietums?

Krevetėmis įdaryti kalmarai

Reikės: 4 šaukštų alyvuogių aliejaus, 0,5 citrinos, druskos, pipirų, cukraus, 2 maišelių (po 100 g) ryžių, 200 g šaldytų krevečių, 100 g džiovintų pomidorų, česnako skiltelės, 12 kalmarų filė.

Aliejų sumaišyti su išspaustomis citrinos sultimis, susmulkinta žievele, druska, pipirais ir žiupsneliu cukraus. Ryžius išvirti. Krevetes atšildyti, pomidorus susmulkinti. Viską sumaišyti. Pagardinti spaustu česnaku, druska, pipirais. Kalmarus nuplauti. Pripildyti ryžių įdaro, persmeigti mediniais pagaliukais ir pašlakstyti paruoštu aliejumi. Įdarytus kalmarus kepti iki 1800C įkaitintoje orkaitėje ant grotelių apie 3 min. Patiekti su žalumynais, citrinos riekelėmis.

Sąmonės nuotrupos

Viena draugė sako kitai: "Žinai, kai mano vyras prisigeria, tampa labai panašus į kampą: kuo daugiau laipsnių, tuo bukesnis".

Mokslininkai aluje atrado moteriškų hormonų: išgėrę alaus, vyrai pradeda intensyviai plepėti ir praranda sugebėjimą vairuoti.

Vyro gyvenimas: 20 metų - playboy, 30 metų - playman, 40 metų - playoff, 60 metų - game over.

"Tu manęs jau visai nebemyli. Anksčiau, kai grįždavai iš komandiruotės, visas spintas apieškodavai, o dabar lendi tiesiai į šaldytuvą."

Gimtadienis baigėsi. Užjaučiu, kolegos.