Žmogus yra gamtos suprogramuotas stebėti aplinkinių elgseną ir jų reakciją į įvairius reiškinius. Atsižvelgdamas į tai, kaip elgiasi kiti, jis formuoja ir savo paties elgesį. Šį procesą psichologai vadina "socialiniu išmokimu".
Ypač sparčiai mokomasi iš situacijų, susijusių su intensyviomis emocijomis, iš kurių stipriausia yra baimė.
Baimė padeda žmogui vengti pavojų ir leidžia vaikams mokytis iš suaugusiųjų. Tačiau šis iš esmės naudingas mechanizmas kartais suveikia be reikalo.
Kaip to išvengti, atsakymo ieškojo vieno didžiausių ir prestižiškiausių medicinos universitetų pasaulyje Karolinos instituto (Karolinska institutet) mokslininkai. Jie atliko seriją eksperimentų ir savo išvadas aprašė žurnale "The Journal of Experimental Psychology".
"Mus domina gilesnis supratimas to, kaip plinta socialinės fobijos ir saugumo jausmas", - sakė tyrimo autoriai.
Eksperimento metu mokslininkai rodydavo vienam dalyviui vaizdo įrašą, kuriame kitas dalyvis apžiūrinėja dviejų įniršusių žmonių nuotraukas. Žiūrint į vieną iš jų, būdavo paleidžiama silpna, bet nemaloni elektros srovė. Tyrėjai užfiksavo, kad stebintis dalyvis, pamatęs šį įrašą, irgi pajusdavo baimę, kai jam būdavo parodyta nuotrauka, susijusi su pavojumi žmogui vaizdo įraše.
Užbėgti už akių baimės užkratui mokslininkams pavykdavo tik tuomet, kai žmonėms iš karto parodydavo vaizdo įrašą, kuriame įrašomasis dalyvis ramiai žiūri į portretus. Tik tuomet "pikto žmogaus" atvaizdo jie nesuvokdavo kaip pavojingo.
"Socialinio išmokimo" nebuvo užfiksuota, kai pikto žmogaus portretas būdavo rodomas nesant šalia neramiai jį stebinčio kito žmogaus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą