Žmogus yra atvira bioenergetinė sistema, kurios pagrindas yra mikroleptoninė struktūra. Ši sistema gali pasisavinti energiją, kurią gauna su maistu, oru ir vandeniu, gauti jos iš augalų ir gyvulių, iš žemės ir kosmoso. Kai kuriems žmonėms paprasčiausias būdas „įsikrauti“ - gauti energijos iš kitų. Ir jei paprastai pabendravę su žmogumi pajuntate glebumą, diskomfortą, mieguistumą, subjūra nuotaika, galima sakyti, kad jam atidavėte savo energiją. Blogiausiu atveju galite susirgti: šokinėjantis arterinis spaudimas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra, skrandžio ir žarnyno sutrikimai ir pan. Tai rodo, kad bendravote su energetiniu vampyru, kuris taip gerai pasimaitino, kad susargdino jūsų organizmą.
Skiriami du pagrindiniai energetinių vampyrų tipai:
- Energetinės siurbėlės, dar gražiai vadinamos „Mėnulio vampyrais“. Jie energiją atima tarsi vagys, kaip sakoma, be garso. Tai dažniausiai būna nuobodos, niurgzliai, kurių amžinas nepasitenkinimas gyvenimu aplinkinius tiesiog varo iš proto. Savo skundais jie žmogų gali įsiutinti.
- Energetiniai agresoriai. Priešingai nei anksčiau minėtuosius, juos galima pavadinti „Saulės vampyrais“ (nors siurbti energiją gali ir dieną, ir naktį). Jie atvirai puola, provokuodami auką įsivelti į barnį arba skandalą. Tai paprastai būna pikti, pavydūs egoistai, visada pasirengę kitus apspjaudyti, stengdamiesi sukelti atsakomąjį pasipiktinimo, įniršio ir nevilties proveržį. Čia reikėtų atskirai pasakyti, kad dažniausiai „mūsų kraują geria“ būtent artimieji. Iš savų gerti energiją lengviau! Kaip atskirti vampyrą šeimoje? Tai labai lengva! Energetinis vampyrizmas dažniausiai dera su psichologiniu: vampyrai nori gauti malonumą eikvodami kuo mažiau jėgų, todėl gerina sau nuotaiką, gadindami ją kitiems.
Vampyrizmo teorija gali pasirodyti keista, nežinant, kaip veikia vampyrai. O susipažinus iš abstrakčių pavyzdžių galima nesunkiai atpažinti savo vampyrą - močiutę, širdies draugą arba bendradarbį.
Šeimos despotas
Atvira energetinė agresija, deja, gana dažna šeimose, kuriose „viešpatauja“ autoritarinė, dažnai epileptoidinė asmenybė. Šeimos despotas dėl mažiausių smulkmenų užsipuola kitą, o kartais ir ne vieną šeimos narį, stengdamasis jį išprovokuoti. Jo puolimo objektas jaučia vidinį drebulį, jį dusina pasipiktinimas, daužosi širdis, pasunkėja kvėpavimas. Būtent tą akimirką vidinė energija (indai ją vadina „prana“, kinai - „ci“, o mes specialaus termino iki šiol neturime) sujuda ir perteka į išorinį energetinį apvalkalą - aurą. O vampyras tik mėgaujasi: jo akys spindi, balsas skamba, veidas išsilygina, o pats atgyja. Kurgi ne, juk jis gavo jam būtiną svetimos energijos porciją! Mėgaudamasis, neretai su kandžia šypsenėle, jis sugeria šią gaivinančią išmetamą energiją.
Otelo sindromas
„Saulės“ vampyrizmo požymis gana dažnai būna nemotyvuotas vieno iš sutuoktinių pavydas. Vaidindamas pavydą, vampyras palaiko savo partnerio nuolatinę energetinę įtampą. Priekabės, priekaištai, nevykę juokai artimųjų adresu - tai taip pat būdas pasiekti, kad išsiveržtų biologinė energija. Po konflikto „sotus“ agresorius tampa švelnus, nerūpestingas, šleikščiai gerutis. Barnis baigtas - jis, lyg niekur nieko, nerūpestingai švilpauja linksmą motyvą, žiūri televizorių arba eina gulti. O jo auka dar ilgai negali atsigauti. Ir taip iki kito vaido, kito „maitinimo seanso“.
Garsiausias kūrinys apie vampyrus - Bremo Stoukerio (Bram Stoker) „Drakula“. Tačiau tai anaiptol ne pirmas pasakojimas apie naktinius kraujasiurbius. Pirmą kartą jie minimi Heinricho Osenfelderio (Heinrich Ossenfelder) eilėraštyje „Vampyras“ (1748). Kūrinio herojus grasina atkeršyti jį atstūmusiai merginai - ateiti pas ją naktį ir išgerti jos kraują.
Apsauga nuo energetinio vampyro
Barniai ir skandalai - daugiausia „agresorių“ ginklas ir taktika, o „siurbėlės“ veikia ne taip akivaizdžiai, patyliukais. Jie sukuria slogią atmosferą, neslepiamo dirglumo sukeliamą įtampą, diskomfortą. Apsiginti nuo energetinio ir psichologinio vampyrizmo galima įvairiais būdais. Bet pagrindinė taisyklė yra neįtikėtinai paprasta: nesileiskite išprovokuojami emocijų protrūkiui, nepalengvinkite vampyrų gyvenimo. Tegu pasikankina, bandydami jus „prakąsti“. Atsiminkite: tik santūrumas ir dvasios ramybė yra jūsų gynybinis ginklas. Kol piktinatės ir vainojate savo skriaudėją, iš jūsų fontanu trykšta energija, kurios jis taip trokšta. Jeigu jūs nesate įvaldę psichologinės savikorekcijos metodų (relaksacija, autogeninė treniruotė, meditacija), pasinaudokite bent šiuo nesudėtingu būdu: septynis kartus prikąskite liežuvio galiuką (būtent septynis, o ne šešis ar aštuonis!). Patikėkite, padeda! Apsiginkluokite paprasčiausiu energetinės gynybos metodu: kaip žinoma, energija daugiausia pasišalina per rankas, kojas ir galvą. Bendraudami su energetiniu vampyru, sunerkite rankų pirštus („užrakinkite“) - tai sulaikys dalį jūsų energijos net konfliktuojant su vampyru. Beje, nuo seniausių laikų žinoma, kad kartais užtenka suglausti tris pirštus taip, tarsi ruoštumėtės persižegnoti. Ir dar vienas neblogas būdas: bendraudami su „Mėnulio vampyru“ įsivaizduokite, kad ties jūsų krūtine pakibo įkrautas teigiamos energijos burbulas, ir kai pajusite, kad vampyro niurzgėjimas jums įkyrėjo, mintimis meskite tą burbulą į oponentą. Tai darydami nepamirškite išlaikyti gerą nusiteikimą. Tikite ar netikite „energetinių vampyrų“ egzistavimu, bet žinios, kaip apsiginti nuo visokių nemalonių tipų, jums tikrai pravers!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą