„Lapkričiui prasidėjus lietingais orais, hidrologinė sausra ėmė trauktis. Šiuo metu ji fiksuojama tik lokaliai. Nuo hidrologinės sausros vis dar kenčia centriniai Lietuvos rajonai“, - sakė Hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji hidrologė Janina Brastovickytė. Pasak specialistės, šiuo metu hidrologinė sausra fiksuojama maždaug ketvirtadalyje Lietuvos ir yra gana silpna. Žvelgiant į artimiausias prognozes, numatančias lietingus orus, per artimiausias savaites hidrologinę sausrą patiriančių salelių turėtų apskritai nebelikti. „Dirva pirma sudrėksta nuo lietaus, o vanduo jos paviršiumi nuteka į upes ir vandens telkinius, bet į gilesnius grunto sluoksnius vanduo dar nėra prasiskverbęs“, - sakė hidrologė. Anot specialistės, vandens lygio žemėjimo tendencija klostosi nuo pat šių metų pradžios. Žiemą vandens atsargos sniege buvo itin mažos, siekė vos 50 proc. normos, todėl po žiemos dirvos prisotinimas vandeniu buvo menkas. Pavasarį Lietuvoje kritulių kiekis viršijo normą, bet vandens lygis upėse išliko žemas. Šiųmetės hidrologinės sausros pradžios reikėtų ieškoti dar anksčiau. 2014 m. buvo sausesni, palyginti su ankstesniais, todėl žemė neprikaupė tiek drėgmės, kiek reikėjo.
Kaip teigia hidrologai, didžiosios upės - Nemunas, Neris - jau yra peržengusios hidrologinės sausros normą, o mažesnės, ypač Šiaurės Lietuvoje - Mūša, iš dalies Nevėžis - dar nėra prisipildžiusios. Ežerų situacija esanti geresnė, dauguma jų nebuvo taip nusekę kaip upės. Prasidėjus lietums, ežerai greičiau pilnėja, bet visiškai atsikurti jiems trukdo žuvininkystės ūkiai. Anot hidrologų, yra tokių ežerų, kuriems pradėjus kilti žuvininkystės ūkiai iš karto vandenį nuleidžia į savo tvenkinius, tai vėl gali sukelti šiokių tokių problemų.
Hidrologai neigia, kad hidrologinei sausrai didesnės įtakos turi ant kai kurių jų pastatytos užtvankos. „Vandens lygis tose vietose kinta, mums tai yra žinoma. Esant gamtosauginiam debitui, visos elektrą gaminančios užtvankos privalo sustabdyti savo veiklą“, - sakė hidrologė J.Brastovickytė. Minimalus vandentakio vandens debitas reikalingas užtikrinti minimalioms ekosistemų gyvavimo sąlygoms.
Pasak hidrologės, skelbti optimistines prognozes anksti, nes niekas nedrįstų pasakyti, kokia bus žiema. Palankiausia būtų sulaukti daugiau sniego. Sniegas tirpsta pamažu ir vanduo iš jo geriau įsigeria į žemę, labiau ją sudrėkina. „Lietuvoje visą laiką būdavo ir šiltesnių, ir šaltesnių žiemų. Tikėkimės, kad šiuo metu esame tos bangos žemutinėje amplitudėje, o po to vėl grįšime prie mūsų platumoms būdingos klimato normos“, - guodžia specialistė.
Kiek mažiau optimizmo turi hidrogeologai. Anot jų, prognozės ir tendencijos tampa nebepatikimos. „Spėti žvelgiant į praeitį darosi sudėtinga, nors ilgamečiai stebėjimai rodo, kad iki šiol vanduo pareidavo. Šiais metais gruntinio vandens lygis labiausiai buvo nukritęs per praėjusius dešimt metų“, - pastebėjo Geologijos tarnybos hidrogeologė Jurga Arustienė. Pasak specialistės, upės po ilgalaikės sausros jau grįžo į buvusius krantus, bet to negalima pasakyti apie šulinius. Geriausiu atveju pilnų šulinių galima tikėtis pavasarį. Skundų iš gyventojų sulaukiama mažiau, bet ir vandens poreikis nebėra toks didelis, kad būtų reikalas skųstis. J.Arustienės nuomone, klostantis panašiai situacijai, gyventojai turėtų pamąstyti apie alternatyvą - vandens skverbtis į gilesnius dirvožemio sluoksnius per gręžinius.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą