Velkiavimas Baltijos jūroje

Populiariausia žvejyba Baltijos jūroje ties mūsų krantais - menkių gaudymas pilkeriais. Tik visai neseniai pasidarė "madinga" jas dar žvejoti bevelkiaujant. Tačiau daug retesnis taikinys velkiaujant kitokios žuvys, ypač lašišos.

Koks nors žvejys amerikietis pasakytų, kad Baltijos jūra ideali "trolingui", tai yra blizgiauti. Sekli, ir bangos nelabai didelės, dažnai būna rami kaip stiklas. Daugelis nežino, ką reiškia tas nelietuviškas "trolingas". Galima būtų pavadinti velkiavimu, bet tai ne tas velkiavimas, kokį mes įsivaizduojame. Tai ypač tarp amerikiečių ir australų (populiarus ir kitose šalyse) paplitęs velkiavimo būdas naudojant gana sudėtingus mechanizmus, su kurių pagalba galima velkiauti su keliais masalais įvairiuose gyliuose, reguliuoti masalo gylį. Be viso to, dar turėtų būti prietaisas temperatūrai matuoti įvairiuose vandens sluoksniuose, taip pat universalus echolotas, nustatantis grunto rūšį. Visas veiksmas atrodytų taip - plaukiate prabangiu kateriu, gurkšnojate alutį, sėdite patogiai įsitaisę, o meškerės įstatytos į stovus dirba už jus. Tiksliau - dirba visa blizgiavimo įranga.

Kai kurie tautiečiai riečia nosis, neva kas čia per žvejyba, jei net meškerės rankoj laikyti nereikia, ponų išmonė, ir tiek. Galbūt, bet vieną kartą pabandžius tą komfortą ir kai matai savo valtyje besivartančią lašišą, nebeabejoji tokios įrangos pranašumais.

Lietuvoje blizgiavimo niekas nepraktikuoja. Priežastis labai paprasta - žvejų, galinčių pakloti ne vieną dešimtį tūkstančių už įrangą, pas mus kol kas dar nedaug. O kurie gali, mieliau renkasi žvejyba kur nors kitur, bet ne Lietuvoje.

Internete gausu puslapių, kviečiančių blizgiauti Rusijoje. Sava įranga nereikalinga, išsinuomoti gali viską, net katerio vairuotoją.

Velkiavimas jūroje

Velkiavimas jūroje gerokai skiriasi nuo velkiavimo ežere arba mariose. Plotai ir gyliai didesni, "rimtesnės" žuvys. Geidžiamiausia žuvis, be abejo, - lašiša. O dažniausia - menkė.

Patyrę velkiautojai jūros vilkai pataria iš anksto susiplanuoti plaukimo trasą. Tam, be abejo, reikalingas jūros dugno batimetrinis ir grunto žemėlapis. Voblerius ir kitus masalus verta plukdyti skirtinguose gyliuose, taip greičiau patikrinami skirtingos temperatūros vandens sluoksniai ir randama žuvis. Plaukti, be abejo, reikia tokiu greičiu, kokiu plukdomas masalas dirba efektyviausiai. Vienas svarbiausių dalykų - žinoti vandens temperatūrą gylyje, kuriame plaukia masalas. Masalo nereikia plukdyti per aukštai nuo dugno, taip pripratę esame žvejoti lydekas ežeruose. Jūroje labai dažnai tenka velkiauti masalą plukdant visai prie pat dugno, net kartais juo užkliudant dugną. Ypač tuomet, kai žuvies nerandama aukščiau.

Jei vobleriai skirtingų modelių, verta keisti plaukimo greitį, nes skirtingi modeliai efektyviai dirba plaukdami atitinkamu greičiu. Trumpiau tariant - išplaukus į jūrą tenka daugiau eksperimentuoti nei ežere.

Spiningai velkiauti jūroje

Reikalingi tokie, kurie gali atlaikyti didelių giliai plaukiančių voblerių pasipriešinimą. Labai lėtos akcijos kotai gali būti nepakankamo jautrumo, todėl geriau rinktis ilgus, vidutinės akcijos kotus. Ritė, be abejo, - multiplikatorinė. Jūroje reikalinga tvirta ritė, galinti atlaikyti dideles apkrovas. Be to, su multiplikatoriumi lengviau iš gelmės ištraukti stambią žuvį, lengviau išleisti masalą.

Sezono atidarymas

Nors upėse vanduo - kakavos spalvos, drumstas ir aukštas, meškeriotojai jau išdrįsta atidaryti sezoną. Žiobriai - vienas pagrindinių meškeriotojų taikinių. Kitas tik šiems kraštams būdingas laimikis - plekšnės. Plekšnių sezonas jau atidarytas. O paskutinis ledas ant balų ir ežeriukų dosnus laimikių. Savaitės pradžioje tiek karšiai, tiek stambios kuojos kibo labai gerai. Vienintelis nepatogumas, apsunkinęs žvejybą, - stiprus vėjas. Nors kibimas buvo išties neblogas, teko nešti muilą nuo ledo, nes žvejoti tam tikrais momentais buvo neįmanoma. Su plūdine prie upės dar blogiau - per tokį vėją net neužmesi, o jei ir pavykdavo užmesti, plūdę sunkoka suvaldyti.

Apsiginkluokime plekšnių sezonui

Klaipėdiečiams plekšnė - įprasta žuvis. Kai niekas nekimba, tai eini žvejoti plekšnių; net jei kibimas labai prastas, vis tiek vieną kitą ištrauki.

Įprasta žvejoti plekšnes su įprastomis dugninės sistemėlėmis. Pajūrio žvejai - konservatyvūs, sunkiai pripažįsta įvairias naujoves ir komfortiškai žūklei skirtus dalykėlius. Visą gyvenimą gaudę su tomis pačiomis sitemėlėmis, ir dabar žuvų pagauna. Bet kam ignoruoti tas smulkmenas, kurios iš tikro efektyvios?

Pavadėlių fiksatoriai

Užmetant arba traukiant, pavadėliai dažnai apsivynioja aplink pagrindinį valą, sunarplioja svarelį, jį nešioja srovė, o sunkesnio užmesti neleidžia abejotino tvirtumo meškerė. Visos šios ligos yra išgydomos. Labai pagelbėja slankikliai ir pavadėlių fiksatoriai. Rasti pavadėlių fiksatorių mūsų parduotuvėse nelengva, todėl juos galima pasidaryti iš nulaužtu kabliukų (1 pav.). Tačiau apkrauti sistemėlę fiksatoriais nebūtina, jei masalas nėra labai trapus ir patikimai laikosi ant kabliuko. Sistemėlė ne taip narpliojasi, jei ant valo užmaunami lankstūs vamzdeliai arba naudojamas standus vamzdelis su pritvirtintu segtuku svareliui (2 pav. ir 3 pav.). O svarelius jūroje geriausia naudoti su lankstaus spyruoklinio plieno ūsais, kurios galima bet kaip išlankstyti. Tokie svareliai sistemą patikimai įkabins į dugną. Traukiant jie kai kada kliuvą už dugno, bet neužstringa.

Efektyvesni masalai

Kartą teko žvejoti kabliukus pagražinus fosforiniais "kembrikais". Na, šiokį tokį efektą turėjo. Kartais fosforinių "kembrikų" parduotuvėse rasti sunkoka, tad sukarpau fosforinį guminuką ir gabalėlius užmaunu ant kabliuko. Sistemėles dar galima apginkluoti ryškių spalvų karoliukais, sukriukių lapeliais. Tik nepersistenkite gražindami, užtenko vos keleto ryškių (4 pav.).

Kaip išsirinkti spiningą (III dalis)

Dar viena klasifikacija

Viename rusiškame žurnale radau rekomendacijų, su kokiu spiningu žvejoti skirtingomis sąlygomis. Turint omenyje, kad Lietuva - nedidelis kraštas ir skirtingas žūklės sąlygas įvertinti nesudėtinga, galima pamėginti panašią klasifikaciją sukurti ir mūsų vandenims.

Jeigu jūs nesutiksite su čia pateiktomis rekomendacijomis arba norėtumėte ką nors pridurti, nesivaržykite ir siųskite savo pastabas man elektroniniu paštu.

Plati upė, pavyzdžiui, Nemunas arba Nėries žemupys. Taikinys - salačiai, šapalai, lydekos, daugiau nei 1 kg svorio. Užmetimo nuotolis - daugiau nei 50 m. Spiningo ilgis 2,70 m - 3,60 m. Užmetamas svoris - 10 - 30 g. Akcija M arba S.

Neplati apaugusi upė, pavyzdžiui, Minija arba Merkys. Taikinys - upėtakis, lydeka, ešerys, iki 1 kg svorio. Spiningo ilgis - 1,50 m - 2,70 m. Užmetamas svoris - iki 10 g. Akcija F arba M.

Siaura upelė arba seklus akmenuotas upeliukas, statūs krantai, apaugę medžiais ir krūmais. Taikinys - upėtakis. Spiningo ilgis - 1,50 m - 2,10 m. Užmetamas svoris - iki 15 g. Akcija F.

Žvejyba iš valties ežere arba užtvankoje, kur staigiai keičiasi gylis, daug kalniukų. Gylis 2-6 m. Taikinys - starkis, vidutinis arba stambus ešerys, lydeka. Spiningo ilgis - 2,10 m - 2,70 m. Užmetamas svoris - 10- 30 g. Akcija M arba S.

Žvejyba iš valties ežere duobėse. Taikinys - vidutiniai ešeriai, lydekos (3-4 kg). Gylis - apie 3 m. Spiningo ilgis - 1,50 m-2,10 m. Užmetamas svoris - iki 15 g. Akcija EF arba F.

Žvejyba ežere ties skardžiu, kai reikia toliau užmesti, pavyzdžiui, meldų link. Taikinys - vidutinio dydžio ir mažos lydekos, ešeriai. Spiningo ilgis - 1,80 m-2,40 m. Užmetamas svoris - 10-30 g. Akcija M arba F.

Žvejyba iš valties sekliame ežere tarpuose tarp meldų. Taikinys - žolinės lydekaitės ir smulkūs ešeriai. Spiningo ilgis 1,50 - 2,10 m Užmetamas svoris 10 - 30 g. Akcija F arba M.

Šamų žvejyba upėje nuo kranto. Spiningo ilgis 2,70 m - 3,60 m. Užmetamas svoris 30 - 60 g arba daugiau nei 60 g. Akcija M arba S.

Velkiavimas. Taikinys - didelės lydekos. Spiningo ilgis 2,10 - 2,70 m. Užmetamas svoris - 30-60 g. Akcija EF arba F.

Menkių žvejyba jūroje. Spiningo ilgis 1,50 m - 2,10 m. Užmetamas svoris - daugiau nei 60 g. Akcija EF arba F.

Spiningavimas jūroje nuo kranto. Spiningo ilgis - 3,00 - 3,60 m. Užmetimo svoris - iki 60 g. Akcija M arba S.

Kibimų prognozės Klaipėdos kraštui

27 d. - vidutinis, 28 d. - blogas, 29 d. - vidutinis, 30 d. - geras, 31 d. - geras, 1 d. - geras, 2 d. - geras, 3 d. - vidutinis.

Puslapį parengė Žuvytė, tel. 8 652 22535, el paštas. [email protected]