10 Europos stebuklų

"Vakarų ekspreso" inf.

2014-12-06 14:01

Nuvykus į tokias vietoves, būna sunku patikėti, kad nesapnuoji, kad žiūri ne Holivudo filmą, o išgyveni realią akimirką. Žmogaus nesugadintos gamtos oazės apdovanoja jį stebuklingu laimės išgyvenimu...

1. Strokuras

Penkiaaukščio namo dydžio vandens stulpo išsiveržimas trunka septynias aštuonias minutes, paskui nuslūgsta. Tada vėl kaip raketa šauna į orą, tik aukščiau - apie 30 m. Fontanas vis kyla - iki 60 m. Galiausiai ūždamas pasirodo garų stulpas - ir vėl ramu. Taip veikė karštasis Geizerio šaltinis 20 a. 4-ajame dešimtmetyje Islandijoje. Dabar įdomiau stebėti jo kaimyną Strokurą, kuris kas 10 minučių iššauna 22 m karšto vandens stulpu.

STROKURAS ir Geizeris yra miškingame slėnyje, kuriame girdisi tolimas po žeme kunkuliuojančių apie 50 geizerių dundesys. Be šių gamtos fontanų, Islandijoje yra apie 3000 karštųjų versmių, fumarolių (garų ir dujų šaltinių), purvo vonių ir geizerių.

2. Dolomitinės Alpės

Kadaise šios uolos buvo vadinamos Blyškiaisiais kalnais. Pasak legendos, nykštukai jas apgobė iš mėnulio spindulių išausta skraiste - tai buvusi jų dovana Mėnulio princesei, ištekėjusiai už Alpių princo.

KALKAKMENIO keteros Šiaurės Italijoje susiformavo iš jūros dugne išaugusių rifų. Nelyg milžiniškos tvirtovės ir bokštai atrodantys kalnai dolomitiniais pavadinti žymaus prancūzų minerologo Dolomiu (Deodat Gratet de Dolomieu) vardu. Jis pirmasis aprašė uolieną dolomitą, kuris suteikia šiems kalnams būdingas formas ir spalvas.

3. Ledo urvai

Čia, aukštai Austrijos Alpėse, tarp didžiulių ledinių varveklių, gyvena ledo milžinai. Įžengęs į jų urvą susidursi su 30 metrų ledo siena. 1879 m. ją atrado gamtininkas Antonas von Poseltas-Čorichas (Anton von Posselt-Czorich). 1912 m. ir 1913 m. urvų tyrinėtojo Aleksanderio von Morko (Alexander von Mörk) ekspedicija iškirto sienoje laiptus ir tik tada išvydo nuostabius ledo darinius. Juos von Morkas pavadino Eisriesenwelt (vok. ledo urvai).

AISRIZENVELTAS - ledo milžinų karalystė Tenen masyve, apie 40 km į pietus nuo Zalcburgo. Tai didžiausia urvų sistema Europoje. Ledo kriokliai atsirado vandeniui sunkiantis į kalkakmenio urvus, susiformavusius prieš 2 milijonus metų. Šaltinių ir lietaus vanduo, prasismelkiantis ir lašantis į urvus, iškart užšąla visokiais pavidalais.

4. Elbės slėnis

Elbės upė - viena didžiausių Europos prekybos magistralių. Ji prasideda Čekijoje, skrodžia Vokietiją ir galiausiai nukeliauja Šiaurės jūron - iš viso 1160 km. Vokietijoje, Saksonijos žemėje, Elbė savo krantus papuošė smiltainių architektūra. Uolienų dariniai primena dangoraižius. Pavyzdžiui, Bastėjaus uolų sienos pakyla daugiau kaip į 305 metrų aukštį virš Elbės upės slėnio.

BASTĖJUS. Maždaug valandą pavažiavę į pietus nuo Saksonijos žemės sostinės Drezdeno, tai viename, tai kitame krante pamatysite uolų tvirtoves - gotikinio stiliaus bokštus bei kupolus, išpuoštus upeliais ir kriokliais. Tai Saksonijos Šveicarija - smiltainių rojus. Įspūdingiausia smiltainių grupė - Bastėjaus uolos.

5. Ispanijos bedlendas

Pavadinimas "bedlendas" yra kilęs iš angliškų žodžių "bad land", reiškiančių "bloga žemė". JAV, Pietų Dakotoje, yra paplitusios savitos uolos, tad dėl panašumo į jas viena kalnuočiausių bei sausiausių Ispanijos provincijų pavadinta Ispanijos bedlendu. Vakaruose ji ribojasi su didžiuliu Siera Nevados kalnynu.

SAUSRINGOS DAUBOS. Viešėdami Ispanijoje, Andalūzijos provincijoje, aplankykite įspūdingąjį bedlendą. Tai tik pusvalandis kelio nuo provincijos centro Almerijos uostamiečio paplūdimių.

6. Mohero uolos

Airiškai "Aillte an Mhothair" reiškia "griuvėsių uolos". Jos iškilusios 200 m virš Atlanto vandenyno. Apatiniuose uolų sluoksniuose galima aptikti upių, tekėjusių prieš 300 mln. metų, vagas. Uolose gyvena apie 29 rūšis paukščių. Vaizdai neprilygstami. Jei norite didesnio įspūdžio, prieikite iš šiaurinio galo. Takas jus nuves į O'Brajeno (Cornelius O'Brien) 1835 m. pastatytą bokštą. Patys suprasite, kodėl šis vietinis žemvaldys bokštui pasirinko būtent šią vietą.

AIRIJOS vakarinis krantas prie Atlanto vandenyno. Šios uolos pajūriu Klero grafystėje driekiasi 8 km.

7. Vast Voteris

Įspūdingo grožio vieta Anglijoje, vakarinėje Ežerų krašto dalyje, Vosdeilo slėnyje, itin mėgstama uolų laipiotojų. Netoliese yra jų bazė - Vosdeil Hedo kaimelis. Čia stūkso Greit Geiblo kalnas ir Škofelis, kurio viršukalnė siekia 978 metrus. Tai pati aukščiausia Anglijos viršukalnė.

VAST VOTERIO slėnis granito kalnuose atsirado ledynmečiu, prieš 10 tūkst. metų. 5 km ilgio, 600 m pločio Vast Voterio ežeras - giliausias Anglijoje (79 m).

8. Storo Senis

60 metrų aukščio vienišas senis susimąstęs žvelgia į vandenyną Škotijoje, nuostabaus grožio vakarinėje Skajaus salos pakrantėje. Kvapą užima kriokliai, uolos, skardžiai, įsibridę į Atlanto vandenis... Sala yra maždaug už 180 km nuo Glazgo. Ji driekiasi 77 km. Čia pamatysite 20 viršukalnių, aukščiausia - 1009 m Sgur Alasdero kalno.

STORO SENIS (angl. Old Man of Storr) - bazalto stulpas vakarinėje Škotijos pakrantėje.

9. Didysis Glenas

88 km tektoninė įduba, vadinama Didžiuoju Glenu arba Glen Moru (angl. Great Glen), įstrižai kerta Škotijos kalnyną nuo Atlanto vandenyno iki Šiaurės jūros, dalina Škotijos aukštumas į dvi dalis. Juostos formos ežerai Loch Nesas, Oichas ir Lochis, kurie užima didžiąją įdubos dugno dalį, kartu su juos jungiančiu kanalu atskiria šiaurinę Škotijos dalį kaip salą. Abipus ežerų stūkso kalnai, šlaituose žaliuoja miškai, per slenksčius šokinėja upės...

DIDŽIOJO GLENO įduba atsirado daugiau nei prieš 350 mln. metų. 19 a. pradžioje čia buvo iškastas Kaledonijos kanalas, jungiantis ežerus, kad galėtų plaukti prekybiniai laivai.

10. Benbalbinas

Taip vadinama 526 metrų aukščio uola Airijoje, Sligo grafystėje, 10 km nuo Sligo, susiformavusi per ledynmetį. Įkopus į uolos viršūnę atsiveria Sligo įlanka, Atlanto vandenynas, Jeitso šalis. Regionas gavo Jeitso (Yeats Country) vardą dėl to, kad jis buvo labai reikšmingas poetui Viljamui Batleriui Jeitsui (William Butler Yeats), Nobelio literatūros premijos laureatui. Kalną jis pasirinko kaip savo amžinojo poilsio vietą.