Aukščiausias pasaulio perėjas įveikė motociklais

Važiavo šešiese

Motociklininkai keliavo birželio 18-liepos 7 dienomis. Į Indiją išsiruošė šešiese..

V. Stankus ir M. Šatkauskas Himalajų maršrutu domėjosi jau dvejus metus. Informaciją pradėjo kaupti naršydami internete.

Kelionėje motociklininkus traukė galimybė įveikti aukščiausias pasaulyje perėjas, pervažiuojamas motoriniu transportu. Aukščiausia yra Khardunglos (5 602 metrai) perėja.

Namų darbus atlikti padėjo vilnietis, turintis draugų Indijoje. "Tai mano svajonė, aš pats ten noriu važiuoti, viską suorganizuosiu!" - atskriejo žinia iš Indijos. Dar už kelių savaičių indas pasiteiravo, ar lietuviai nieko prieš, jei kartu važiuos dar 20-25 draugai? Tegul važiuoja!

Kelias tarp Manali ir Lecho. Asmeninės nuotr.

"Galų gale važiavome šešiese: nebuvo nei jo, nei jo draugų. Bet jis, kaip vietinis, suorganizavo kelionę 2,5 karto pigiau. Be to, turėjome visapusišką paramą, nes šis žmogus - kelių universitetų valdybos narys, Indijos paveldo instituto direktorius viešbučiams ir turizmui", - sako M. Šatkauskas.

Pažintį su Indija lietuviai pradėjo ekskursija Delyje bei viešnage Agroje, kur vakarieniavo indų šeimoje. Grįžę į Delį, anksti rytą autobusu pradėjo 14 valandų trukusią kelionę į Manali. Ant motociklų sėdo kalnuose.

Sutiko lietuvių

Motociklininkai keliavo po autonominį Ladako regioną Indijos šiaurėje.

Šešių lietuvių kompanija Indijoje gaminamais angliškais "Royal Enfield" motociklais įveikė apie 1 800 kilometrų.

Nuomotus motociklus kelionėje teko keisti tris kartus. "Paaiškėjo, kad iš Džamu-Kašmyro regiono į Ladaką negalima įvažiuoti Džamu-Kašmyre nuomotais motociklais! Motociklistų klubai tarpusavyje konkuruoja. Ladakiečių nuomone, visi motociklus turi nuomoti pas juos", - sako M. Šatkauskas.

Viena iš daugelio kliūčių, kurias teko įveikti motociklininkams. Asmeninės nuotr.

Ladake šešis mėnesius tęsiasi vasara, šešis žiema. Tuomet lieka vienintelis susisiekimas - lėktuvu.

Ladako regiono sostinė Lechas įsikūrusi 3,5 kilometro virš jūros lygio. Čia keliautojai buvo apsistoję kelioms dienoms. Leche matė lietuvius, keliavusius po Himalajus džipais. O kelionės pabaigoje laukė netikėtumas: Ladako regiono sostinės servise sutiko dainininką Vaidą Baumilą, taip pat su kompanija keliavusį motociklais.

Keliaujančių motociklais Himalajuose netrūksta. Bet daugiausiai važinėja ne turistai, o patys indai.

Išbandymai oru ir keliais

Ladako regionas, sako V. Stankus, keliautojams itin įdomus, nes galima patirti pūgą, smėlio audrą, išbandyti bekeles, nuplautus kelius.

Delyje kepino 40 laipsnių karštis, o kalnuose teko važiuoti ir iškastais sniego tuneliais.

"Patys indai į kalnus atvyksta pačiupinėti sniego. Nebuvome matę tokio serviso: slidinėjimo kombinezonų nuoma! Išsinuomoję kombinezonus, lipa, vartosi ant sniego", - sako M. Šatkauskas.

Puošnūs šokėjų kostiumai. Asmeninės nuotr.

Komandos kapitonas M. Šatkauskas kelionėje visuomet pabrėždavo: pirmiausia - saugumas.

"Kuo aukščiau kyli į kalnus, tuo kelias prastėja. Sniegas tirpsta, lyja, bėga vanduo, plauna akmenis. Kelias, kuriuo važiavome pirmą dieną, po kelių dienų buvo nuplautas."

Didesnių ir mažesnių perėjų keliautojai įveikė ne vieną, o aukščiausiąją - net du kartus. Pirmą kartą pravažiavo geru oru. Pernakvojo slėnyje. Rytą paaiškėjo, kad tiltus nunešė upės, tad teko suktis atgal. Oras kardinaliai pasikeitė, snigo.

Grįžtant per perėją, patyrė ekstremalų nuotykį: vieno iš keliautojų motociklo galinis ratas nuslydo į tarpeklį. Atsisveikinti su transporto priemone neteko - pavyko grąžinti į kelią.

Kelyje pasitaikė ir asfalto atkarpų. V. Stankus vienoje iš jų pasiekė greičio rekordą: važiuojant į pakalnę spidometro rodyklė užstrigo ties 115.

Laužas Jonui

Kalnuose keletą naktų motociklininkai miegojo stacionariose palapinėse. Jos įrengtos kaip viešbučiai, yra ir lovos, ir tualetai. Vienoje iš palapinių buvo sudėti net radiatoriai.

Paskutinę naktį nakvojo 4,7 kilometro aukštyje. "Vos neuždusome dėl oro trūkumo. Tik ryte mums pasakė, kad pernai per pusę metų užduso 60 žmonių. Gerai, kad nežinojome. Būtume po vieną budėję, žadinę", - laimingai pasibaigusį nuotykį su šypsena prisimena V. Stankus.

Keliautojai nakvynės vietose gaudavo pusryčius ir vakarienę. Maistas lietuvių skoniui buvo labai aštrus ir vienodas: ryžiai, vištiena. Ragavo ir tradicinių virtinių su ožkiena - momo. Visi patiekalai gausiai skaninami kariu.

Khardungla - aukščiausia perėja pasaulyje (5 602 metrai), įveikiama motoriniu transportu. Asmeninės nuotr.

Motociklininkai suko galvą, koks bus pietų patiekalas kalnų restorane, vadinamas "Maggi". Pasirodo, sriuba pakelyje! "5,4 kilometro aukštyje esančiame restorane gali gauti užpilamos sriubos ir arbatos", - juokiasi keliautojai.

Kelionėje lietuvius lydėjo vietinis gidas ir mechanikas. Gidas, džiaugiasi šiauliečiai, labai stengėsi ir pildė visus pageidavimus.

Keliautojų grupėje buvo Jonas. O kokios Joninės be laužo? Iškilo problema, kur gauti malkų, nes aplink kempingą neauga nei krūmai, nei medžiai. "Bus!" - nuramino gidas. Ir netrukus keliautojai pamatė iš kalnų pareinantį žmogų su žabų krūva.

Joninių laužas degė tik tol, kol buvo pilamas žibalas: 4,5 kilometro aukštyje ugniai įsidegti trūko deguonies.

Tylos įspūdis

"Kraštas militarizuotas, daug kariškių, karinių bazių. Postas prie posto, dažna dokumentų patikra, - pasakoja M. Šatkauskas. - Bekele nuvažiavome 30-40 kilometrų, o ten - pasieniečiai, tiltas į Tibetą. Sako, čia užsieniečiams negalima! Galvojome, geruoju nesibaigs, išlaukėme 1,5-2 valandas. Mus lydėjęs gidas prisiskambino kažkokiam generolui Delyje, šis paskambino į postą. Galiausiai išleido."

Keliautojams prieš akis atsiverdavo vis kitas gamtovaizdis: kalnai, slėniai, tarpekliai, upės.

Didelį įspūdį paliko 4,5 kilometro aukštyje telkšantis Pangongo ežeras, jo vanduo skaidrutėlis, ledinis, sūrus ir be gyvybės. Dalis ežero yra Kinijos teritorijoje.

Snieguota Khardungla perėja. Asmeninės nuotr.

Dėlioja kelionės akimirkas: skirtingų vietų ir patyrimų. Laukiniai mustangai. Tarsi iš niekur 4,5 kilometro aukštyje atsiradusios mezgančios moterys. Vėjyje plazdančios vėliavėlės su maldomis - budistai tiki, kad vėjas maldas išnešioja po kalnus.

Didžiausią įspūdį M. Šatkauskui kalnuose paliko tyla: "Išjungi variklį, ir spengia tyla, jokio garso. Niekur tokios tylos nesu girdėjęs."

Nuo traumų neišsisuko

Sudėtingoje kelionėje nė vienas motociklininkas neišvengė griuvimo. M. Šatkauskas traumą patyrė jau trečią kelionės dieną. Kad lūžo pėda ir alkūnė, sužinojo tik namuose.

"Sakiau, nereikia daktaro, dar ką nors pamatys, baigsis man kelionė. Skaudėjo, bet važiavau", - šypsosi chirurgu dirbantis M. Šatkauskas.

Ar kiti bendrakeleiviai nepatyrė lūžių? "Daugiau niekas neprisipažino", - juokiasi.

Kelionę motociklininkai baigė grįžę į Delį. Čia draugai indai pakvietė žiūrėti kriketo varžybų. Indai yra pamišę dėl kriketo, o rungtynės su amžinu varžovu ir priešu Pakistanu - ypatingos.

Pangongo ežeras. Asmeninės nuotr.

"Taisyklių nesupratome, jie šaukė, mes irgi šaukėme. Kuo toliau, tuo mažiau jie šaukė, supratome, kad blogai", - juokiasi M. Šatkauskas.

Delyje lietuviai lankėsi liepos 6 dieną, tad nepamiršo paminėti ir Mindaugo karūnavimo dienos. Važiuodami "tuktuku" vietos laiku 23 valandą 30 minučių (Lietuvos laiku 21 valandą) pliaupiant lietui giedojo Lietuvos himną.

Jungia pomėgis

V. Stankus ir M. Šatkauskas - patyrę motociklininkai, priklauso motociklininkų klubui "Morphinum MCC". Abiejų garažuose stovi "Harley Davidson". Per sezoną motociklais nuvažiuoja 10-12 tūkstančių kilometrų.

Motociklais yra išvažinėję Šveicarijos, Austrijos, Italijos Alpes, Korsiką, motociklais keliavo ir po Skandinaviją. Bet kelionė Indijoje buvo ekstremaliausia.

Ladako regiono sostinėje Leche sutikti tautiečiai, taip pat keliaujantys motociklais. Centre - dainininkas Vaidas Baumila. Asmeninės nuotr.

Kai įspūdžiai susigulėjo, keliautojams vėl kilo mintis: Himalajai - dideli, yra ir daugiau maršrutų, kuriais norėtųsi pasivažinėti. M. Šatkauskas svarsto, kad būtų įdomu pamatyti Nepalą, Butaną, pietinius Himalajus.

Koks privalumas keliauti motociklu? "Jauti vėją, kelią, kvapus", - sako V. Stankus.

"Jauti laisvę", - papildo M. Šatkauskas.