"Daug važinėjome po šalį, kurioje lankėmės prieš šešetą metų. Paskaičius atsiliepimus internete, išaiškėja keistos išvažiuojančiųjų į Tailandą "specializacijos": vieni išalkę sekso industrijos, kiti pagauti visiškos laisvės, "palaidos balos" iliuzijos, tretieji - neva dėl to, kad ten viskas pigu.
Deja, pragyvenimas Tailande brangsta sulig kiekvienais metais. Sekso industrija manęs nedomina, nors jos yra ten sočiai, o palaidumo ir laisvės ten visiškai nepamačiau", - sakė keliauninkas.
Sutiko, jog tajai - tauta, kuri padeda atsipalaiduoti, tarsi nieko nedraudžia, bet jis ten pamatęs dalykų, kurių gimtinėje labiausiai ilgiesi. "Bet kokio gymio moteris Bankoke, užmiesty ar bet kur kitur ten gali vaikščioti be baimės naktį ir dieną, ir jos niekas neužkabins; nei su blogais kėslais, nei su labai gerais. Toks įspūdis, kad Tailandas vadinamas milijonų šypsenų šalimi ne dėl to, kad nuolat šypsosi. Amerikiečiai irgi pritemptai šypsosi, ir švedai, bet po dešimties dienų nuo jų šypsenų bloga darosi. Nieko nuoširdaus toj šypsenoje be baltų dantų nėra. Tailande daug jaukumo suteikia ir pats klimatas, žmonės turi mažiau rūpesčių. Net "bomžas" puikiai išgyventų: jam tereikia nueit į mišką, ir atras bananų, ananasų, arba įbristi į jūrą ir prisirinkt midijų. Jam tereikia pasiprašyti degtukų.
Tailandiečiai garsėja tuo, kad yra labai ramūs miniatiūriniai żmogiukai, bet tu jautiesi nuoširdžiai laukiamas, kad ir kur eitum. Ne, jie visai nesmalsūs, ne kaip kokie turkai, kurie nepraleis, kol neišmelš iš tavęs, iš kokios šalies esi. Tajai turi dvasinės pusiausvyros, gerumo, ir parduotuvėj, turguj ar taksi jautiesi be galo jaukiai. Gyvenime nenorėjau kokioj svečioj šaly įsikurti, bet apie Tailandą susimąsčiau..."
Vištos ryškesnės už sekso bitutes
"Ten ir dangus kitoks, 365 dienos saulės, kartais per karšta, bet tai yra neregėto grožio šalis - visut visutėlė žalia, kalnuota, tropikai ir subtropikai, pilna palmių, keistų gyvių, egzotiškų rojaus paukščių. Bet antrą kartą lankydamasis praregi, kad šalis stipriai suniokota, džiunglės iškirstos. Žemė derli, dosni, ir vėl augina sunaikintus daigus. Bet tau atseikėta atgaivos nacionaliniuose parkuose, kur tik įžengęs 20 metrų į džiungles takeliu turistams patirsi pilnatvę. Ne veltui Tailandas vadinamas pasaulio rojumi. Didžiausia egzotika yra net ne rožiniai flamingai, o vištos prie vienuolynų: trumpakojės ir keturiskart ilgesnėmis už įprastas raudonomis kojomis...
Net neketinęs apsilankyti sekso kvartale gali ten patekti, jei nori į naktinį turgų arba tave nuveš "tuktuko" (motociklo su trimis ratais) vairuotojas net tau nesusivokus. Tačiau sekso industrija yra kitokia, nei mes įsivaizduojame. Jeigu vidurnaktį pamatote būrelį mergaičiukių, panašių į mūsų mokines ar pionieres itin trumpais sijonėliais ir spalvotomis skarutėmis ar panašias į stiuardeses, jos gali įteikti tau skrajutę, ir sužinosi, kad tai prostitutės", - juokiasi ponas Alvydas. Jo galva, sekso industrija daugelyje šalių yra žiaurus verslas, aplink save skleidžiantis žiaurumą, o Tailande jie tai daro "lengvai, tarsi žaisdami."
Šventovės kaip nėriniai
"Vienuolynų aplankėme labai daug įvairiuose miestuose, ir vienuolių amžius neribotas: nuo dešimties metų iki seneliukų.
Keistai nustebino, jog vienuolynai - ramybės salos, ir jei pas mus pamaldūs ir išdidūs vienuoliai neša savo abitus, iš aukšto žiūri į mirtinguosius, tai šičia kiekvienas vienuolis veržiasi su tavimi šnekėti. Apie viską. Bet jokios "atsivertimo" strategijos. Vienuoliui ten draudžiama dirbti, żinia, o jei medituoja, pas tave pakėlęs oranžinius undarokus neatbėgs. Šventovės visos yra kaip mūsų nėriniai: išmegztos, be galo daug rankų darbo, o einant aplink ją, atrasi mažų šventovėlių, į medį atremtų Budų ir "budulių" statulėlių. Ir kartais kyla negeros mintys: o gal ir gerai, kad čia iš buvusios sąjungos yra ne tiek daug žmonių?" - ironizuoja pasakotojas.
"Aš nežinau, ar noriu išvis šnekėt apie Tailandą, nes vienas iškilus tautietis, ten pabuvęs, parašė nenorįs, kad lietuviai ten važiuotų. Ir aš suprantu kodėl. Stebiuosi tajais, kaip jie sugeba išlaikyti savo gyvenimą, tradicijas, darną, kai yra tokia didžiulė turistinė laisvė. Tam turbūt ateis galas", - sako, o tiems, kurie nori važiuot į Tailandą ir jo nematyti, - tegu važiuoja į Pakają. Tai yra milijoninis triukšmingas kurortas su iš proto turtingus turistus vedančiomis pramogomis. Ten ir pastatai šiuolaikiški, susitelkę visa, kas blogiausia yra Amerikoje ir Europoje kartu paėmus.
Pilvo imperija
"Apie maisto kultą Tailande galima parašyti atskirą straipsnį, kaip, beje, ir apie bet kurią atskirą gyvenimo sritį. Kinų ir tailandiečių maisto industrija - milžiniškos, neaprėpiamos imperijos. Jie turi tūkstančius nacionalinių patiekalų, ir kiekvienam gatvės kampe nuolat ruošiamas šviežias valgis, atvėsintas ledukais, kaip ir gėrimai, verdama, kepama, rūkoma.
Jie valgo viską, ką ir mes, ir tai, ko mes nevalgome: gyvates, tarakonus, vikšrus, didžiules kirmėles. Nesu tikras, kad man į patiekalą nebuvo įmaišyta rupūžienos, nes jos dedama visur, o kai pamatai tas milžiniškas kaip arbūzai išpampusias rupūžes... Į jūros gėrybes - karališkas krevetes, aštuonkojus, žuvis, midijas - dedama kokoso ūglių, pikantiškų prieskonių.
Mačiau tik gatvės spektaklius. Nebuvome nė garsiajame transvestitų šou Patajuje, tik Bankoke, o ten jis - silpnokas, be prašmatnių tualetų. Pasaulis įdomus savo margumu... Sakyčiau, Tailando didmiesčių kvartaluose Jūros šventė tęsiasi ištisus metus: puota akims ir pilvui. Mes joje dalyvavome Bankoke, Šlapiųjų ryžių gatvėje, tačiau labiausiai pakerėjo ne koncertai, renginiai, o prekyba. Lietuvaičiai pakelia sėdynę tik pakepti duonai ir pasiūlyti alaus, o tailandiečiai tempiasi milžiniškas keptuves, įspūdingus virtuvės rakandus, sunku apsakyti, su kokiais ratais ir vežėčiomis jie išeina į gatves! Tam tikrą maistą jie nešioja tiesiog ant naščių, kaip antai kiaušinius ant žarijų, nes Tailande negausi ataušusio maisto.
Kas Tailande buvo nuostabiausia? Aš jau pasakiau: žmonės. Nes jei noriu labiausiai nustebti, aš einu į cirką. Bet gyvenime stebina tai, kas yra paprasta: paprasti jausmai, žmogiški dalykai, nes per mūsiškio įvaizdžio, kūrimo, stiliaus, mados laidas matome subeždžionėjusią tautą. Tailandiečiai - žmoniški ir laimingi, net labiausiai skurstantys", - reziumavo Alvydas Vizgirda.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą