Garsiausios Prancūzijos pilys (2)

LEGENDA byloja, kad Pranciškus I šį "namelį" susirentė dėl netoliese gyvenusios mylimosios - Tury kunigaikštytės. Wikipedia.org nuotr.

Prancūziškas žodis "šato" (pranc. chateau) reiškia ir viduramžių pilį, tvirtovę, ir karališkąją rezidenciją, ir dvarą, ir tiesiog vyndarių sodybą. Tęsiame pažintį su garsiausiomis karalių rezidencijomis.

Šamboras

Šamboras (Chateau de Chambord) - didžiausia ir viena garsiausių Luaros slėnio pilių, pastatyta karaliaus Pranciškaus I (1494-1547) užsakymu. Šioje pilyje dažnai apsistodavo Liudvikas XIV, o 18 amžiuje gyveno Prancūzijon pabėgęs Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Leščinskis. Napoleonas pilį atidavė maršalui Lui Aleksandrui Bertjė, vėliau ją paveldėjo Bordo kunigaikštis, o galiausiai išpirko valstybė.

Iš meilės moteriai

Šamboro pilis buvo statoma 29 metus (1519-1547 m.). Jos fasado ilgis - 156 metrai. Panaudota 220 tūkst. tonų akmens. Kasdien čia dirbdavo apie 2 tūkst. darbininkų. Darbus apsunkino tai, kad vietovė buvo pelkėta.

Statinio architekto pavardė liko nežinoma, tačiau manoma, kad prie pilies projekto savo genialią ranką pridėjo pats Leonardas da Vinčis - Pranciškaus I numylėtinis. Jo braižą esą išduoda dvigubi spiraliniai laiptai centre, kuriais ir šiandien galima pakilti į didžiąją terasą ir pereiti donžoną - gynybinį bokštą. Pats italų architektas mirė prieš pat pilies statybų pradžią.

PILYJE aštuonerius metus gyveno ir su Lietuva susijusi persona - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis, Liudviko XV uošvis. Wikipedia.org nuotr.

Legenda byloja, kad Pranciškus I šį "namelį" susirentė dėl netoliese gyvenusios mylimosios - Tury kunigaikštytės.

Pastate yra 426 kambariai, 282 židiniai, 77 laiptai ir 800 skulptūromis išpuoštų kolonų...

Pilį puošia 5500 ha parkas, 1000 ha - atviri publikai. Čia laisvai ganosi elniai ir kiti žvėrys. Parką juosia ilgiausia Prancūzijoje - 32 km - siena. Tai didžiausias aptvertas parkas visoje Europoje.

Sąsajos su Lietuva

1392 m. Orleano hercogo šeima iš grafo Blua nusipirko miškingą vetovę Šamborą. Kai hercogas Orleanietis 1498 m. tapo Prancūzijos karaliumi Liudviku XII, Šamboras perėjo karalių nuosavybėn. Kai Liudviko XII įpėdinis Pranciškus I 1516 m. grįžo iš Italijos su Leonardu da Vinčiu, jo galvoje sukosi sumanymas įgyvendinti čia ką nors didingo italų renesanso architektūros stiliumi. 1519 m. pradėtos Šamboro statybos buvo baigtos jau po karaliaus mirties.

Mirus Pranciškui I, Šamboras liko be karališkojo dėmesio. 1639 m. Liudvikas XIII jį padovanojo savo broliui Gastonui Orleaniečiui. Tik 1684 m. Karaliaus Saulės - Liudviko XIV valia pilis buvo atnaujinta - rekonstruota iš vidaus: keturi poilsio apartamentai antrajame aukšte sujungti į karaliaus kambarių enfiladą - panašiai kaip Versalio rūmuose.

LIUDVIKO XIV kvietimu pilyje su savo klajojančiąja teatro trupe viešėjo Moljeras. Čia pirmą kartą suvaidinta jo pjesė "Miestelėnas bajoras". Wikipedia.org nuotr.

1670 m. Šambore, pakviestas Liudviko XIV, su savo klajojančiąja teatro trupe viešėjo vienas garsiausių Vakarų Europos komedijos meistrų Moljeras. Šioje pilyje pirmą kartą suvaidinta jo pjesė "Miestelėnas bajoras".

Nuo 1725 iki 1733 m. Šambore gyveno ir su Lietuva susijusi persona - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis, Liudviko XV uošvis, Lotaringijos hercogas. Karoliui XII 1709 m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie Poltavos, jis emigravo į Prūsiją, o po to į Prancūziją ir išleido dukterį Mariją už Liudviko XV. Prancūzijos diplomatijai remiant, 1733 m. rugsėjo 12 d. S. Leščinskis vėl buvo išrinktas Lietuvos ir Lenkijos valdovu, tačiau per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą buvo pašalintas iš sosto, o Respublikos valdovu tapo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas.

Po revoliucijų

1792 m. revoliucinė prancūzų valdžia išpardavė pilies baldus. Napoleonas Bonapartas atidavė Šamborą maršalui Bertjė. 1821 m. pilis buvo išpirkta iš Bertjė našlės ir atiteko Bordo hercogui. Po 1830 m. revoliucijos ištremtas hercogas priėmė Šamboro grafo titulą. 1871 m. iš Šamboro jis kreipėsi į prancūzus su manifestu, ragindamas atkurti monarchiją. Nuo 1883 m. pilis priklausė Parmos hercogui, kuris ją paveldėjo iš Šamboro grafo pagal motinos liniją.

1930 m. Šamboras buvo nupirktas iš Elio Burboniečio už 11 mln. aukso frankų ir tapo valstybės nuosavybe. 1945 m. pilis apdegė, o 1947 m. pradėta rekonstruoti kaip turizmo objektas.