Šomonas prie Luaros (Chaumont - sur-Loire)
"Šomon" (pranc. chaud mont) reiškia "šiltas kalnas". Taip kadaise vadino šią žemę. Kad būtų galima pastatyti pirmą donžoną miško tankmėje, pirmiausiai teko iškirsti ir sudeginti medžius. Todėl Šomono herbe pavaizduoti trys degantys krūmai.
Pilis, kurios bokšteliai primena Šarlio Pero (Charles Perrault) pasakas, stūkso ant skardžio krašto. Šiandien ją supa vaizdingas šimtametis parkas, kuriame eksponuojami šiuolaikinio meno kūriniai.
Šiandien parkas yra virtęs didžiule parodų sale, kurioje sąveikauja gamta ir menas. Šomonas, esantis tarp Ambuazo ir Blua miestų, garsėja ir tuo, kad čia vyksta tarptautiniai sodininkystės festivaliai.
Pastatyta vienoje gražiausių Luaros upės slėnio vietų, ši pilis pelnytai vadinama rūmų architektūros šedevru: romaniškasis jos stilius dera su Renesanso epochos dvasia.

VARDAI. Ponia de Stal, kuri Šomonui įkvėpė naują gyvenimą. Jos dėka pilis tapo trečiuoju pastatu Prancūzijoje (po Luvro ir Operos), kuriame buvo įvesta elektra ir centrinis šildymas. jd-chateaux-loire.blogspot.com
Ambuazų šeimos kartos
Medinė pilis šioje vietoje stovėjo dar nuo 10 amžiaus. Tuo metu Edas I (Ed I) įsakė grafui de Blua (de Blois) apginti šią teritoriją nuo nuolatinių Anžu grafo Fulko Nero (Foulques Nerra) karių įsiveržimų. Nauja pilis, pavadinta Šomonu prie Luaros, 1054 m. perėjo didikų Ambuazų (d'Amboise) šeimos nuosavybėn. Kitus 5 amžius ji buvo svarbiausia šios giminės buveine.
1465 m. Pjeras D'Ambuazas (Pierre d'Amboise), senjoras de Šomonas, karaliaus Liudviko XI patarėjas, pateko jo didenybės nemalonėn. Monarchas nutarė pamokyti savo vasalą ir įsakė visiškai sunaikinti jo mylimą pilį. Šomonas vėl buvo atstatytas, tačiau šįkart vietoje medžio jau panaudotas akmuo. Pirmiausiai atsirado vakarinis sparnas, kurio rūstus vaizdas bylojo gynybinę funkciją, tais laikais tokią svarbią. Vėliau D'Ambuazų kartos viena po kitos savaip keitė pilies išvaizdą.
Viduramžių pranašystės
16 a. viduryje pilis tapo Kotrynos Mediči (Catherine de Medicis) nuosavybe. Nuo to laiko iki šių dienų gerai išsilaikė karalienės menės, kuriuose ir šiandien galima išvysti nuostabius gobelenus.
Karalienė šioje pilyje praleisdavo nemažai laiko: čia ji kviesdavosi mokslininkus ir astrologus, tarp jų - garsųjį viduramžių pranašą Mišelį de Nostradamą (Michel de Nostredame) ir Kozimą Rudžierį (Cosimo Ruggieri). Legenda byloja, kad čia italų astrologas ir alchemikas, kurį karalienė atsivežė iš Florencijos savo patarėjo pareigoms, išpranašavo trijų jos sūnų likimus ir jų valdymo metus. Čia karalienei teko išgirsti, kad jos giminė pasmerkta išnykti. Taip ir nutiko: jos sūnus Henrikas III, paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius (trumpą laiką buvęs ir Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius - apie tai rašėme praėjusio ciklo dalyje, pasakodami apie Blua pilį), nesusilaukė palikuonių.
Prietaringoji valdovė tarėsi su astrologu dėl visų reikalų. Jos valia pilyje netgi buvo pastatyta observatorija (ji gerai išsilaikė iki mūsų dienų). 1598 m. Rudžieris buvo apkaltintas tuo, kad neva norėjo burtais paveikti jos žentą (karalienės Margo vyrą) karalių Henriką IV Burboną, ir tik paties karaliaus sprendimu išvengė mirties bausmės. Nuo 1604 iki 1615 m. Rudžieris Paryžiuje leido astrologinius almanachus, kurie buvo labai populiarūs.

PRANAŠYSTĖS. Karalienės Kotrynos Mediči asmeninio patarėjo italų astrologo ir alchemiko Kozimo Rudžierio kambarys Šomono pilyje. Legenda byloja, kad čia jis išpranašavo trijų jos sūnų likimus ir jų valdymo metus. Čia karalienei teko išgirsti, kad jos giminė pasmerkta išnykti.
Dianos de Puatjė tremtis
Po vyro Henriko II mirties Kotryna Mediči nutarė persikraustyti į Šenonso pilį, kurią šis buvo padovanojęs savo meilužei ir patikėtinei Dianai de Puatjė (Diane de Poitiers), 25 metus stūmusiai karaliaus žmoną į šoną. Mediči išprašė Puatjė iš Šenonso pilies į Šomoną. De Puatjė Šomone praleido likusį gyvenimą - iki mirties. Jos kambarį šiandien pažinsite iš inicialų ant išlikusios giminės emblemos.
Po Dianos mirties pilis keletą kartų keitė savo šeimininkus, ir tai, be abejo, atsiliepė jos išvaizdai. 18 a. vienas iš daugelio pilies šeimininkų Žakas Le Rė de Šomonas (Jacques Le Ray de Chaumont) pilies teritorijoje įrengė keramikos fabriką. Jis pakvietė iš Italijos garsų skulptorių, graverį ir keramikos meistrą Džiovanį Batistą Nini (Giovanni Battista Nini), ir šis čia kūrė savo šedevrus - keraminius to meto garsenybių portretus - iš nebrangios medžiagos, t. y. Luaros upės molio. Keletas medalionų ir šiandien eksponuojami vienoje iš pilies menių.
Ponia de Stal
1810 m. pilį įsigijo ekscentriškoji ponia de Stal (Anne Louise Germaine de Stael) - prancūziškai kalbanti šveicarų kilmės autorė, ištekėjusi už švedų diplomato barono Eriko Magnuso de Stalio von Golšteino (Erik Magnus Stael von Holstein). Baronas, kuris buvo dukart vyresnis už žmoną ir pelnė jos simpatijas tik dėl savo turtų, ponios de Stal nedomino, užtat senai piliai ji įkvėpė naują gyvenimą. Apie originalius vakarus parke sklido legendos. Jos pastangomis Šomonas tapo trečiuoju pastatu Prancūzijoje po Luvro ir Operos, kuriame buvo įvesta elektra ir centrinis šildymas. Deja, kai čia gyveno ponia de Stal, jos įsakymu buvo nugriautas visas šiaurinis sparnas. Ponia tokiu būdu norėjo atverti vaizdą į sodą. Pilyje taip pat atsirado keletas neįprastų arklidžių - konuso formos paviljonų.
1833 m. Šomoną ir aplink jį esančias žemes nusipirko grafas Aramonas (d'Aramon). Jis pasišovė vietovei grąžinti buvusią šlovę ir nusamdė restauratorių, kuris puikiai atliko savo darbą. Grafo Aramono laikais pilyje veikė viduramžių meno muziejus (jo eksponatai dabar saugomi Klivlendo meno muziejuje). Unikalioje kolekcijoje yra ir 16 a. datuojamas gobelenas "Šomono siuita".
Pilis ir princas
1875 m. Šomonas atiteko paskutinei jo valdytojai Marijai Šarlotei Sei (Marie-Charlotte Say), kurios senelis ir tėvas buvo cukraus pramonės magnatai. Ko gali norėti 17 metų mergina, vienintelė tėvo milijonų paveldėtoja? Žinoma, pilies ir princo.
Kalbama, kad Marija Šarlotė pamatė Šomoną prie Luaros važiuodama pro šalį ir sušuko: "Aš noriu čia gyventi!" Tais pačiais metais, nesulaukusi pilnametystės, ji ištekėjo už princo Anri de Brolji (Henri de Broglie). Per kitus 8 metus princesė de Brolji pagimdė penkis vaikus. Ši moteris garsėjo pažintimis su didžiais meno ir politikos veikėjais, tarp jų - Velso princu, Ispanijos karaliene, persų šachu... Ji mėgo prabangą, madą ir šventes. Būtent ji, pasamdžiusi garsų kraštovaizdžio architektą Anri Diušeną (Henri Duchesne), užveisė nuostabų parką. Apie 40 metų tęsėsi šios šeimos gyvenimas pilyje, tačiau 1917 m. Anri mirė ir dėl pablogėjusios finansinės padėties 1938 m. našlė de Brolji buvo priversta parduoti pilį vyriausybei.


Rašyti komentarą