Kurčias 19-metis palangiškis pėsčiomis ir autostopu apkeliavo Europą

Autostopu vykau į Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Vengriją, Kroatiją, Slovėniją, Italiją. Susitikau ne tik su žmonėmis iš Europos, bet iš viso pasaulio.

Prieš kelionę susidėliojau maršrutą, apimantį įdomiausias Europos vietas. Beveik viskas, išskyrus dalelę procento, pavyko pagal planą. Negalėjau visų daiktų susidėti į kuprinę, todėl teko kai ko atsisakyti, pavyzdžiui, palapinės, maisto viryklės ir kitų daiktų. Landžiojau po nežinomas, apleistas vietas, aukštus pastatus, slaptas istorines vietas.

Į kelionę turėjau leistis iškart po abitūros egzaminų, bet paskutinę minutę planai pasikeitė, todėl išvyką teko atidėti mėnesiui. Ir nutiko taip, kad leidausi į kelionę likus dienai iki diplomo gavimo. Teko sutrumpinti kelionės trukmę nuo 3 iki 2 mėn.

Turėjome vykti dviese su draugu, bet jo šeimoje kilo problemų, todėl likau vienas. Aišku, mama jaudinosi, nenorėjo išleisti, bet nepasidaviau, įtikinau, kad viskas bus gerai, kad nuolatos palaikysiu ryšį su ja, ir išvykau.

Aš, neturėjęs keliavimo patirties, ryžausi šiam iššūkiui.

Būdamas visiškai „žalias“ tranzavimo srityje, padariau  klaidą - ėjau tranzuoti prie kelio, kur nėra vietos sustoti automobiliams.

Iš viso Įlipau į 120 skirtingas transporto priemones. Unikaliausia transporto priemonė buvo traktorius. Sėdėjau traktoriaus priekaboje su krūva plytų.

45 transporto priemones sudarė mokami dalykai, pavyzdžiui, autobusai, metro, tramvajai ir kt.

Iš viso išbandžiau 165 skirtingų transporto priemonių. Nutranzavau apie 5000 km, o pėsčiomis nuėjau apie 500 km.

Kelionės pradžioje daugiausiai miegodavau lauke be palapinės. Vėliau išsiaiškinau „Courchsourfing“ programėlės sistemą ir, pradėjęs ją naudoti, pritaikiau Austrijoje. Taip pat apsilankiau pas pažįstamus. „Facebook“ draugai priimdavo mane miegoti.

Buvo dienų, kuomet netikėtai ar visiškai atsitiktinai sutikdavau žmonių, kurie priimdavo pas save nakvynei.

Didžiausias atstumas, kokį man teko sukarti, buvo apie 290 km - su viena prabangia mašina, kuri vežė nuo Austrijos sostinės Vienos iki Budapešto. Buvo siaubinga kelionė, nes vairuotojas rumunas viršijo 200 km/h greitį. Buvo labai daug momentų, atrodė, jog tuoj įvyks avarija.

Kelionė truko 64 dienas. Tris-keturis kartus nemiegojau po parą. Pirmoji bemiegė naktis buvo Varšuvoje – Pruškove, kur apstu mafijos. Buvo linksmas ir juokingas momentas, kai sustojo taksi ir vairuotojas sutiko nemokamai pavėžėti apie 1,5 km.

Lenkijoje buvo smagu ir netikėta, kai sušlapęs ir sušalęs glaudžiausi didelėje parduotuvėje, o ten užėję trys alpinistai pasiūlė nakvynę viešbutyje, kuriame buvo apsistoję. Davė pavalgyti ir šiltą nakvynę. Kitą dieną pavežė į gražią bei įžymią parko vietą, kur aš galėjau miegoti Čekijoje. Pasilikau ten miegoti jų padovanotame hamake tarp stačių akmenų prie tyro ežero.

Kitą dieną autostopu mergina paėmė ir nusivežė į kempingą, bet ten mane nustebino, nes visi buvo neblaivūs ir vartojo narkotines medžiagas.

Kelyje buvau sutikęs ir savo likimo draugų – kurčiųjų.

Prieš kelionę turėjau pasiėmęs šiek tiek grynųjų, tačiau kelionės metu sutikau daug gerų žmonių, kurie mane parėmė. Į dauguma muziejų, televizijos bokštų mane įleido nemokamai.

Man buvo nepamirštamas dalykas, kai patekau į Vaivorykštės susitikimus („Rainbow Gatherings“). Labai buvau nustebęs, nes ten slaptos vietos, kur neegzistuoja pinigai, taisyklės ir technologijos, visi vegetarai bei veganai. Nevaržo nei materialaus pasaulio rūpesčiai, nei drabužiai. Mes, kaip broliai ir seserys, padedame vieni kitiems, yra  gaminamas maistas. Aplinka labai draugiška.

Viena man labiausiai įsimintinų kelionės akimirkų buvo Italijoje, kai slovėnas  pavežė mane iki tos vietos, iki kurios man reikėjo. Jis ne tik davė pinigų, bet ir parvežė atgal 300 km.

Šioje kelionėje buvo ir nelaimingų akimirkų, kai  šuo įkando į kaklą, suskilo telefono stiklas, sugedo baterija, kelių kartų nemiegojau visą dieną, vos nepervažiavo tramvajus, pamečiau kai kuriuos daiktus, užblokavo banko korteles, sulūžo atminties kortelė, turėjau ant kojų daug nuospaudų ir mano plaukai virto dredais, daug policijos sustabdymų, pamačiau pas save skorpioną.

Ši kelionė turėjo tiek pliusų, tiek minusų, bet  ji man buvo pati nerealiausia. Daug bendravau, susipažinau su skirtingų šalių patiekalais, kultūra, žmonėmis, dalinomės suvenyrais. Na, o dabar turiu kontaktus žmonių, su kuriais ateityje galbūt dar susitiksime.

Paskutinę dieną buvo netikėtumas, kai tranzavau, o mane pamatė pravažiuojantis draugas ir parvežė iš Kauno į Klaipėdą.

Prieš kelionę turėjau pasiėmęs šiek tiek grynųjų, bet labai daug žmonių parėmė ir daug ką davė. Grįžęs į Lietuvą su savim teturėjau vieną eurą.

Po kelionės mano gyvenimas pasikeitė. Jaučiuosi suaugęs, subrendęs ir trokštantis naujų įspūdžių. Dažniausiai žmonės mane vadina bepročiu drąsuoliu. Turbūt aš toks ir esu.

Pasakojimą iš gestų kalbos į lietuvių kalbą išvertė ir užrašė Ramunė Triušytė ir Simona Rimkutė