Lenkijos deimantas Krokuva: per amžius ne kartą įvairių kataklizmų niokota senoji sostinė
Krokuvos istorija prasideda Vavelio kalvoje, kur archeologai aptiko 50 tūks. metų senumo gyvenvietės liekanų.
Miestas, pirmą kartą paminėtas 11 a. ispanų prekybininkų metraščiuose, iki 17 a. buvo Lenkijos sostinė. Išskirtiniai buvo Krokuvos gynybiniai įtvirtinimai. Miestą juosė milžiniškos sienos su 47 bokštais ir aštuoneriais vartais.
Šv. Florijono vartai, vienas iš pagrindinių miesto simbolių, kartu su Barbakanu buvo neįveikiami.
Barbakanas - unikalus gynybinis prieš vartus įrengtas įtvirtinimas, pastatytas 1498 karaliaus Olbrechto buvo spąstai puolėjams.
Čia įsiveržę kariai būdavo uždaromi kaip narve ir padegami. Tai ne sykį išgelbėjo Krokuvą nuo kryžiuočių ir kitų užkariautojų. Dabar visus metus čia turistus traukia milžiniška, paveikslais nukabinėta, gynybinė siena, tarsi lauko galerija.
Pagrindinė Krokuvos tvirtovė ant Vavelio kalvos ne vieną šimtmetį buvo Lenkijos karalių ir princų rezidencija. Šis architektūros šedevras aukso amžių gyveno Žygimanto Senojo laikais.
Švedų invazijos metu savo svarbą prarado ir daugelį metų buvo plėšiama bei niokojama. Dabar atrestauruoti karališkieji rūmai žavi kambarių ir salių didingumu. Įspūdingiausia - senatorių pobūvių salė.
Bažnyčiose ankšta
Labiausiai senamiestis žavi įvairiausių amžių, stilių ir formų bažnyčių gausa. Viena įspūdingiausių gotikos šedevrų - nedidelė, raudonų plytų ir be galo spalvinga Šventojo Kryžiaus bažnyčia.
Baroko šedevras - Šv. Petro ir Pauliaus, pastatyta Žygimanto Vazos tračiojo. 12 a. statyta Šv. Alberto bažnyčia - seniausias Krokuvoje romaninis pastatas, tarsi ne vietoje Turgaus aikštėje pamesta, keistos formos dėžutė.
Užsukęs čia lieki suglumęs: nedideliame kambariuke nuo gatvės šurmulio atsiskyrę meldžiasi vienuoliai.
Na, jei prakalbome ta tema, tai sekmadieniais visos bažnyčios perpildytos, kad net turistams ankšta. Visą dieną tai vienoje, tai kitoje beveik kas valandą vyksta pamaldos.
O labiausiai lieki sužavėtas netoli stoties esančiomis miesto kapinėmis, tarsi savotišku kriptų miestu. Viduryje - nedidelė koplytėlė, iš kurios garsiakalbiais sklinda kunigo maldos žodžiai.
Žmonės nesistengia susiburti vienoje vietoje, o pavieniui tai viename, tai kitame mirusiųjų miesto kamputyje stovi paskendę savo mintyse visi kartu meldžiasi.
Niūrūs akmeniniai paminklai Vėlinių metu nuklojami žvakėmis ir glėbiais įvairiaspalvių chrizantemų - pasijunti tarsi gėlių parodoje.
Netoli senamiesčio esantis žydų kvartalas, vadinamas Kazimiero vardu, garsus savo užeigomis, karčemomis ir sinagogomis. Pastarųjų veikia net šešios, tačiau patekti čia gali tik turintys pažįstamų žydų.
Turgaus aikštė ir "Audinių koridorius"
Norintieji įsigyti autentiškų Krokuvos suvenyrų būtinai apsilanko senajame "Audinių koridoriuje", kuris yra žymiausioje ir viduramžiais didžiausioje Europoje Turgaus aikštėje.
Čia nuo gintaro sidabro, žalvario dirbinių, papuošalų, ginklų ir šarvų, nuo medžio raižinių, įvairiaspalvių audinių, drabužių ir kailių gali apsisukti net galva.
Pasijunti kaip senoviniame amatininkų turguje, kur nuo besiderančiųjų keliamo triukšmo net susikalbėti sunku. Jei reikia susitikti ar paskirti pasimatymą, pagrindinis adresas - Miesto Rotušės bokštas Turgaus aikštėje.
Čia gali pasivažinėti karietomis, palesinti iš rankos balandžius, be kurių ši vieta netektų savo žavesio.
O kur dar saldainių, ledų ir gėlių pardavėjai, pantomimos aktoriai ir gyvos skulptūros!
Aplinkui gausu knygynų ir nebrangių, jaukių užeigų. Ne veltui Turgaus aikštė ir "Audinių koridorius" yra lankomiausios bei gyviausios vietos Krokuvoje.
Rašyti komentarą