Tradiciškai reikėtų pradėti nuo kokių nors kibimų ar nekibimų apžvalgos, bet dėl kai kurių objektyvių priežasčių, kurios yra labai subjektyvios, absoliučiai neįsivaizduoju, kokia dabar situacija. Nors esu įsitikinęs, kad kimba. Tiesa, ne visiems, mat yra kategorija žvejų, kuriems kimba visada. Bet būtina sąlyga - kad niekas to nematytų (na, o grįžus po žvejybos jau galima pasakoti...). Kita kategorija - tie, kuriems nekimba niekada (todėl, kad jie visada nepatenkinti rezultatu arba paprasčiausiai nežvejoja).
Birželio pabaiga ir liepos pradžia - laikas, kai žuvys gana aktyvios ir tik gerokai įkaitus vandeniui dalis jų aptingsta. O mūsų gale vanduo įkaista ne taip jau lengvai.
Pajūrio klimatą kontroliuoja Baltijos jūra. Kol ji neįkaista, tol pas mus normali vasara neprasideda. Bet mes turime Kuršių marias, kuriose visais metų laikais vienokios ar kitokios žuvys kimba. Tik reikia žinoti, kur ir kada. Be to, žuvys - tokie padarai, kad rašyk nerašęs apie jų fantastišką kibimą: ateina savaitgalis - ir nebekimba. Bent jau taip, kaip springdamas pasakoja kaimynas iš gretimo buto, prieš kelias dienas X vietoje su Y masalu sugavęs N kilogramų žuvies per stulbinamai trumpą laiką. Tik to niekas nematė. Kaimynas aiškiai iš pirmos žvejų kategorijos...
"Vembūtų vasara 2012"
Tradicinė šventė "Vembūtų vasara" šiemet kiek nušoko nuo įprasto laiko ir rengiama paskutinę birželio dieną, kitą šeštadienį. Tradicinėje, jau kelerius metus vykstančioje, šventėje - tradicinės žvejybos varžybos Vembūtų tvenkinyje.
Varžybos prasideda labai anksti, 4 valandą ryto. Tai registracijos laikas. Meškerę užmerkti bus galima 5 valandą. Viskas būtų tvarka, bet... patekti į sektorių ir pasiruošti skirta 10 minučių. Puikiai pažįstu tą tvenkinį ir neįsivaizduoju, kokiu greičiu reikės lakstyti norint pasiekti tolimuosius sektorius, iki kurių gana toli. Aišku, tai ne tarptautinės profesionalų varžybos ir, be to, organizatorius spaudžia laikas. Varžybas, matyt, norima baigti iki oficialios šventės atidarymo ceremonijos. Tam, kuris ištrauks sektorių tolimajame tvenkinio gale, labai nepasiseks. Bet žinau pavyzdžių iš būtent šių varžybų, kai žvejys žvejojo, paskui nei iš šio, nei iš to išsinarino koją, nuvažiavo į Telšių ligoninę, kur jam tą koją "apremontavo", grįžo atgal į varžybas ir spėjo užimti prizinę vietą. Taigi nereikia nuleisti nosies. Laimi ne tas, kuris anksčiausiai pradeda, o tas, kuris gauna gerą sektorių. Na, ir, aišku, būtų gerai užmesti meškerę... Be meškerės Vembūtų varžybose nugalėti sunkoka.
Šiek tiek apie tvenkinį tiems, kurie ten nebuvo. Ir šiek tiek apie pačią vietą, kur tas tvenkinys yra. Nežinantys galėtų penkis kartus pravažiuoti pro šalį ir nieko nepastebėti.
Vembūtus nuo Klaipėdos geriausia pasiekti važiuojant pro Telšius link Varnių. Kiek pavažiavus už posūkio į Telšius, yra apvažiavimas į Varnius. Pavažiavus gal 12-14 kilometrų, į kairę yra rodyklė į Vembūtų kaimą. Pasukę važiuokite tiesiai ir pamatysite tvenkinį. Pats tvenkinys gana didelis ir tikrai labai žuvingas. Visos tradicinės tvenkinių žuvys ten gyvena ir džiaugiasi. Yra gana rimtų karpių egzempliorių. Jeigu pasisektų tokį "pakabinti" varžybų metu - būtų rimta paraiška į pagrindinį 500 litų piniginį prizą.
Gana stambūs karosai, gražūs karšiai ir stori lynai. Tų žuvų ten tikrai nemažai, ir jos kimba. Tada, kai nevyksta varžybos. Kai vyksta varžybos, susitarti sunkiau. Dvejus metus stebėjau varžybas iš arti ir abu kartus rezultatai buvo gana kuklūs. Nieko nuostabaus. Taip yra daugelyje tvenkinių, kuriuose žuvys neįpratusios prie bruzdesio, kurį neišvengiamai sukelia žvejai. Be to, masinis bombardavimas įvairiausio kvapo jaukais taip pat daro neigiamą poveikį. Todėl turintiesiems pretenzijų į laurus ir piniginius prizus galiu patarti laikytis vienos iš dviejų taktikų: jaukinti smulkiai sijotais jaukais ir rinkti taškus gaudant smulkias žuvis, arba apsišarvuoti kantrybe ir taikyti į stambią žuvį, kuri, be abejo, laikysis toli nuo kranto. Tuo pačiu metu irgi gausiai jaukinant. Be to, antruoju atveju reikia mokėti labai toli ir taikliai užmesti.
Tačiau antroji taktika turi prasmės tik tada, kai sektorius yra tolimajame nuo scenos tvenkinio gale, kur jis paplatėja. Tame ruože, kur miškelis ir tvenkinys gana siauras, kur gana seklu, ir bus gana triukšminga. Ten tikėtis stambesnių laimikių galima tik anksti ryte arba atsitiktinai. Todėl ruože ties miškeliu protingiau būtų orientuotis į smulkesnę žuvį ir subtiliai ją prilaikant jauku rinkti taškus po truputį. Jeigu neklystu - užpernai šitaip 1 vietą ir pagrindinį "banką" nusinešė vienas telšiškis, kurio laimikį sudarė tik smulkmė. Na, teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad jis sportininkas, bet kas jums trukdo juo tapti?
Dar viena rizika gaudant ties miškeliu - jaukų maišalynė. Nesitikėkite, kad jaukindami eiliniu jauku atmušite žuvį nuo kaimyno. Todėl aukštos kokybės jaukas, papuoštas daugybe musių ir uodo trūklio lervų, nebus per geras. Brangu? O važiuoti iki Vembūtų, pirkti jauką ir grįžti be nieko nebrangu? Pagaliau koks skirtumas, ar užimsite 6 vietą, ar 26? Jokio malonumo. O gerai pasiruošus bent jau turėsite galimybę. Aišku, gali pasirodyti, kad jūsų sektoriaus kaimynas į gerą jauką pridėjo daugiau visokių lervų ir įpylė dar kokios nors bjaurasties, kuri kaip magnetas sutraukė visas 100 m spinduliu esančias žuvis. Na, tada jums tiesiog nepasisekė. Bet atgauti nuotaiką padės šventė, kuri prasideda iškart po žvejybos varžybų. Bent jau porą metų, kai aš ten dirbau "didžiuoju liežuviu", buvo smagi ir įdomi. Verta atvažiuoti tą 100 kilometrų, kad įsitikintum, jog žemaičiai ne tik kryžiuočiams per makaulę kuokomis baladojo, bet ir moka gražiai linksmintis.
Masalas plėšrioms žuvims. Naujas!
Šių masalų, kuriuos teoriškai galima pavadinti muselėmis (nors dydžiu jie daugiau primena gigantiškus tarakonus), autorius kol kas nesutiko pristatyti kaip labai kibių. Pasak jo, dar vyksta bandymai įvairiomis sąlygomis, tad apie jų efektyvumą bei gaudymo techniką kalbėti anksti. Toks štai retas bruožas kaip kuklumas ir stabdo masalų autorių. Dar, žinoma, ir padorumas, nes autorius jaučia atsakomybę.
Nebūdamas toks kuklus kaip masalo autorius, aš vis tiek supažindinsiu jus su šituo daiktu. Juo labiau kad jo jau galima rasti parduotuvėse. Prižadu: kada nors, kai visokie įmanomi bandymai bus baigti, paimsiu autorių už žiaunų, ir jis išklos apie tą masalą viską...
Gaudymo principas yra panašus į džigavimą. Pagrindinio valo apačioje rišamas svarelis (koks - priklauso nuo gylio, srovės ir spiningo savybių). Kiek aukščiau, ant 30-40 cm pavadėlio, rišama ta bombonešio didumo musė. Pavadėlio ilgis kol kas irgi dar tik teorinis. Masalui reikia suteikti judesį ranka. Taigi džigavimo pobūdis labai svarbus šiame reikale, ir kol kas tai visiškai atviras klausimas: kaip dirbti šiuo masalu? Todėl galiu pasiūlyti įsigyti ir pabandyti patiems, kad būtumėt gal vieninteliai, kurie rado būdą, kaip šiuo masalu suvilioti sterką ar lydeką.
Kad masalas kibus - jo autorius patvirtino, bet jam dar reikia laiko išbandyti jį įvairiomis sąlygomis. Be to, prisiminkime vieną aksiomą: žuvys visada kabinasi ant naujų masalų. Tai, beje, tinka ir žvejams...
Myndė, [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą