Atostogos - akistata su savimi

Atostogos - akistata su savimi

Apklausos rodo, jog dauguma lietuvių neturi įpročio iš anksto planuoti atostogas: net 55 proc. gyventojų niekada joms nesiruošia ir tik 2 proc. žino, kaip jas praleis. Asmeninių finansų specialistai šį įprotį vadina žalingu: sprendimai dėl poilsio, padiktuoti esamu momentu turimų pajamų, jį nuskurdina, ir žmonės į darbus galiausiai grįžta deramai nepailsėję.

Mokslininkai teigia, jog atostogauti privalome, net jeigu ir nenorime, nes pervargę dirbame neproduktyviai, o perdegimo sindromas grasina rimtai pakirsti sveikatą. Tačiau jei ir po atostogų grįžę į darbą jaučiamės pavargę, vadinasi, netinkamai jas organizavome. Tiksliau - visai neorganizavome, palikę šį vertingą laiką atsitiktinumams. Psichologai bei finansų specialistai perspėja: poilsio "savaime" nebūna: jam reikia iš anksto nusiteikti ir deramai pasiruošti - pagal interesus, poreikius ir galimybes.

Ko aš noriu?

Dažnas pasakytų, jog atostogų tikslas - "pravėdinti smegenis" ir atkurti savo vidinius resursus, kad į darbo maratoną sugrįžtume kupini jėgų. Kur, su kuo ir kaip tai padaryti, kaip organizuoti tą trumpą laikotarpį, kad pasiektume atostogų tikslą?

BŪSENA. Psichologės psichoterapeutės Vilmos Mažeikienės žodžiais, atostogos yra būsena, o būsena - mūsų pasirinktų minčių bei sprendimų rezultatas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Turiningos, visavertės atostogos prasideda ne nuo planavimo, kada, kur ir už kiek, o nuo klausimo "Ko aš noriu?" - sako psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė. - Ramybės, miego, vienumos? Kompanijos, ekstremalių įspūdžių, akiračio praplėtimo? Antras klausimas - ką iš to, ko noriu, realiai galiu? Jei negaliu išvykti į tolimą kelionę, tuomet galiu pasidžiaugti, kad miegosiu kiek norėsiu, leisiu laiką gryname ore, bendrausiu su maloniais žmonėmis, mėgausiuosi lėtu gyvenimo tempu ir savo gera nuotaika."

Žiemą svajojame apie kaitrią saulę, jūrą ir smėlį, o kai ateina vasara, ir prasideda: per vėsu, per karšta, per mažai pinigų...

Taip yra manantiems, kad laimė ateina kažkur iš išorės. Štai ateis atostogų diena, gausiu atostoginius - ir tapsiu laimingas. Idealios atostogos egzistuoja ne išorinėje, bet vidinėje realybėje.

Svajonėse - baltas smėliukas, o realybėje - karkvabaliai.

Ir uodai šiltą vakarą puola. Nuvykote į Turkiją - o ten pietiečiai labai įkyrūs, ir viešbutis ne su vaizdu į jūrą, ir maistas gal ne toks, kokio tikėjotės, ir vyras per mažai dėmesio rodo... Ir gulite prie žydro baseino visa nelaiminga.

Niekas kitas negali padaryti mūsų atostogų puikių, tik patys. Tam reikia išankstinio nusiteikimo: kad ir kas bus - ar lietus, ar sniegas - aš ilsėsiuosi!

Taigi bendri patarimai, kiek dienų atostogauti, su vaikais ar be, prie vandens ar kalnuose - nieko verti.

Visos reakcijos vyksta konkrečiame žmoguje. Atostogos yra būsena, o būsena - tai pasirinkimas, nutarimas, sprendimas. Kalbant psichologiškai, pasaulis pats savaime yra neutrali vieta, ir visa, kas nutinka mums, iš esmės nėra nei teigiama, nei neigiama.

Vieni sako, kad atostogauti žmogui būtina visą mėnesį, kiti - kad du kartus per metus po 2 savaites. Paklauskite konkrečių žmonių - vienas pritars vienam teiginiui, kitas - kitam. Mano patyrimu, dvi savaites organizmas tik adaptuojasi prie kito režimo, todėl ilsėtis reikėtų mėnesį. Tačiau ką su tokia rekomendacija daryti žmogui, kuris dėl darbinių aplinkybių gali atostogauti tik savaitę? Krimstis ir jaustis nelaimingam? Manau, verčiau nusiteikti tą vienintelę savaitę praleisti kuo turiningiau, susiplanuoti kuo įdomiau. Kitas ir per mėnesį taip nepailsės, jei sėdės namuose. Iš dviejų blogybių renkamės mažesnę.

Vieni sako: koks čia poilsis su mažais vaikais, kiti - koks čia poilsis be vaikų. Kaip manote jūs?

Ir čia bendrų patarimų nėra. Jei geriau jautiesi be vaikų - vienas dalykas, o jei visą laiką nerimauji, graužia sąžinė, kad juos palikai? Mano nuomone, bendros atostogos šeimą labai sustiprina, suartina, taigi čia ir prioritetų klausimas: kas kam svarbiau. Vaikai nebus visą laiką maži - ir galimybė atostogauti su jais dings su pralėkusiais metais. Ateis toks laikas, kai jūs norėsite su jais atostogauti, o jie galbūt jau nebe.

Kai kurie žmonės, visą šaltą sezoną nesirgę, vos išėję atostogauti, staiga atgula į patalą. Kaip tai galima paaiškinti?

Psichologai tai vadina "pabėgimu į ligą". Jeigu tai kartojasi kaip dėsningumas, galima įtarti, jog liga jus "gelbėja" nuo būtinybės susitikti akis į akį su savimi. Atostogos - tai atsipalaidavimas, laikas sau. Žmogui nebėra kur slėptis, kaip užsimiršti - į darbą eiti nereikia, panerti visa galva į reikalus - nereikia. Ką veikti, kur save dėti? Sunku sugalvoti, kai nežinai, ko nori. Tuomet paprasčiau gulėti lovoje, žiūrėti televizorių, gerti vaistus ir dėl savo graudaus vaizdo sulaukti dėmesio iš artimųjų. Tam reikia priežasties, ir pasąmonė ją parūpina.

Ką tai iš tikro gali reikšti, jei žvelgsime giliau? Tai, kad kažko svarbaus žmogus sau neprisipažįsta. Kažkas jo gyvenime yra blogai, kažkuo jis nepatenkintas - gal santykiais su sutuoktiniu, gal iš jo sulaukia mažiau dėmesio nei norėtų? Jeigu mes ilgą laiką atsisakome pripažinti savo problemas (nes tai sunku) maskuodamiesi darbu, atostogos jas atidengia. "Pabėgimas į ligą" yra pabėgimas nuo atsakymų sau, nenoras spręsti, keisti iš esmės. Liga siunčia signalą, kad per ilgai ignoravome savo poreikius, atėjo metas apie juos pagalvoti.

Aš dirbu Moterų krizių centre ir su kitais įvairiais klientais, ir dažnai girdžiu juos sakant: "Mano gyvenimas blogas, nes mano vyras geria." Reikėtų savęs paklausti: o ką aš pats darau, kad tai pakeisčiau?

Kas Jums svarbiausia per atostogas?

Įprastas mano darbo režimas - nuo 8 iki 20 val., taigi tas dvi visiškai laisvas savaites galiu kaip reikiant "atsimiegoti". Galiu gyventi lėtai, bendrauti su širdžiai mielais žmonėmis, kuriems neturėjau laiko ir nuo kurių "dūšia" atsigauna. Aš tai labai vertinu. Kai daug dirbi, išmoksti vertinti laisvą laiką.

Kitu laiku atostogauju tik dalinai - dirbu tik vieną darbą iš dviejų, ir tuo taip pat labai džiaugiuosi.


O kad Havajuose Jūsų nėra, širdies neskauda?

Nė kiek! - juokiasi. - Aš čia pat randu jūrą, mišką - tai patenkina mano relaksacinį poreikį. Mano atostogos visada spontaniškos. Ilsiuosi intuityviai, įsiklausydama į savo vidų.Nieko iš anksto neplanuoju, kreditų poilsiui neimu ir mėnesių mėnesiais savęs neskriaudžiu atidėdama po 500 Lt, kad keliolika dienų pabūčiau kur nors toli. Jeigu pasitaiko koks nors projektas, papildomi pinigai - tuomet vykstu į kelionę. Bet man nebūtina kur nors išvažiuoti, kad tapčiau laiminga.

Ruošiasi prieš metus

VERTĖ. "Laisvas laikas per daug vertingas, kad paliktume jį suplanuoti atsitiktinumams", - sakė finansų analitikė Odeta Bložienė. 

Asmeninių finansų specialistė Odeta Bložienė "Vakarų ekspresui" sakė, jog savo šeimoje yra praktiškai įgyvendinusi visas rekomendacijas, kurias teikia kitiems. Vienoms atostogoms pasibaigus ji jau planuoja kitas ir visus metus kas mėnesį atsideda lėšų būtent tam tikslui.

"Mes gerokai iš anksto žinome, ką veiksime ir kur keliausime kitąmet. Esame keturių asmenų šeima, turime du mažamečius vaikus ir visada atostogaujame kartu - tad atostogų biudžetas, kaip patys suprantate, ne toks jau menkas. Tą trumpą laiką, kurį galime pabūti kartu, labai branginame ir norime praleisti ypatingai, o ne bet kaip. Jis per daug vertingas, kad paliktume jį suplanuoti atsitiktinumams. Todėl atostogoms ruošiamės atsakingai", - sakė pokalbininkė.

Likus pusmečiui iki atostogų, O. Bložienės šeima pasirūpina lėktuvų bilietais, vietų rezervacija - viską organizuoja savarankiškai.

INVESTICIJA. Poilsio "savaime" nebūna: jam reikia iš anksto nusiteikti ir deramai pasiruošti - pagal interesus, poreikius ir galimybes. FOTOLIA nuotr.

"Vasarą atostogaujame dvi savaites ir dažniausiai poilsiaujame Lietuvoje, o likusį atostogų laiką panaudojame rudenį iškeliaudami", - sakė asmeninių finansų analitikė.

KOMENTARAI

Vytautas JANKŪNAS, medikas

Aš jau po atostogų. Ne, streso nejaučiu - nei poatostoginio, nei priešatostoginio, jokio. Aš apskritai ramus žmogus. Dviem savaitėms buvome išvykę su šeima į Ispaniją. Kasmet būtent pusę mėnesio ir atostogauju - daugiau man nereikia; nepervargstu. Atostogas planuoju iš anksto, jau prieš pusmetį žinau, ką veiksiu. Visada ilsimės kartu, nuo vaikų nebėgame, nes jų tiek, kad nepabėgsi: keturi. Jei nepavyksta išvažiuoti iš Lietuvos, tuomet medžioju; jau 11 metų esu medžiotojas.

Vidutė KONTAUTIENĖ, pedagogė

Kaip ir daugelis mano kolegų, po devynių mėnesių įtempto darbo vasarą pirmiausiai rūpinuosi savo sveikata. Aplankau gydytojus, vaikštau į reabilitacines procedūras, darau gydomąsias mankštas. Atostogų iš anksto neplanuoju ir pastaruoju metu toli nekeliauju, nes vyras vasarą dėl darbo specifikos neatostogauja, be to, esu įsipareigojusi savo sodui... Ramybė, knyga - tai svarbiausia. Kol vaikai buvo maži, atostogaudavome tik su jais - praleisti laiką kartu būdavo didžiausia vertybė. Dabar jie užaugę, atostogas planuojasi savarankiškai. Idealios atostogos? Taip, buvo tokios - labai seniai, dar iki vestuvių. Tuomet su būsimu vyru keliavome į Užkaukazę. Įspūdžiai liko visam gyvenimui. Ar norėčiau pakartoti? Nebent kas nors sugrąžintų jaunystės metus...

Odeta SKIRMANTAITĖ, socialinė darbuotoja

Visaverčiam poilsiui iš tikrųjų reikėtų viso mėnesio, tačiau turime draugiškai derintis su bendradarbiais ir tenkintis dviem savaitėmis. Ką veiksime per atostogas, su vyru pradedame galvoti likus iki jų porai mėnesių. Visada jaučiu būtinybę pabūti toliau nuo žmonių, gamtoje, prie vandens. Paprastai vykstame į Latviją, Papę, ten nebrangu. Atsidėti poilsiui įpročio neturime, tenkinamės esama finansine padėtimi.


Petras KAUČIKAS, valstybinės įmonės vadovas

Atostogų laiką mūsų įmonės darbuotojai privalo pasirinkti jau metų pradžioje, ir aš paprastai atostogauju rugpjūtį. Esu bandęs atostogauti po dvi savaites, tačiau tuomet jaučiausi nepailsėjęs: vos tik darbinė įtampa atslūgo - ir vėl atėjo laikas kibti į darbus. Dabar atostogauju 28 dienas. Iš anksto nieko skrupulingai neplanuoju, nes iš patirties žinau, kad planus koreguoja aplinkybės. Namuose turime seną žmogų, tai riboja galimybę išvykti toli, tačiau vis tiek stengiamės bent trumpam "pabėgti" iš namų. Kas mėnesį atsidėti pajamų nėra tokios būtinybės, turime šiokių tokių santaupų, jas ir panaudojame atostogoms.

Genadijus JAGAFAROVAS, verslininkas

Turiu atskirą kredito kortelę, į kurią kiekvieną mėnesį pervedu dalį pajamų laisvalaikiui - atostogoms, pramogoms ir panašiai. Kitiems tikslams šios santaupos neliečiamos. Visada atostogauju su šeima ir dar draugų šeimomis - esu kompanijos žmogus. Kartą per metus būtinai išvykstame į kitą šalį, tačiau ne bambų šildyti, o pažintiniais tikslais. Dažnai naudojamės pigiais skrydžiais, poilsį organizuojamės savarankiškai, be agentūrų pagalbos.

Gerardas LIORENŠAITIS, ūkininkas

Vasarą darbas laukuose, fermose vyksta 24 valandas per parą ir savaitgaliais. Atostogaujame su žmona lapkričio mėnesį - vykstame, kur šilta, kur jūra... ir atgauname savo vasarą. Ji trunka 14 dienų. Užtenka! Pinigų atostogoms metus nereikia kaupti. Dažniau renkamės Egiptą, nes ten šilčiau nei Turkijoj.Paskutinės minutės nelaukiame - planuojame iš anksto; kaip tik dabar ruošiamės apsilankyti turizmo agentūroje ir išsirinkti tinkamą variantą.

Irena LINKAUSKIENĖ, pensininkė

Neturime kada atostogauti! Mes, pensininkai, esame labai užsiėmę, ypač vasarą, ir būtume dar labiau užsiėmę, jei tik sveikata leistų. Nesame iš tų, kuriems tik duok suoliuką - pasėdėsime. Norime bendrauti, judėti, kurti... Norime, bet, deja, ne visi galime. Jau 11 metai vadovauju nevyriausybinei pensininkų organizacijai "Trečiasis amžius", jungiančiai 128 narius, iš kurių 34 yra neįgalūs, neišeinantys iš namų. Anksčiau jiems organizuodavome poros savaičių vasaros stovyklas - Palangoje, Nidoje, atrasdavom rėmėjų, bet paskutinius porą metų vis sunkiau atrasti resursų - finansinių, fizinių. Aš pati 40 metų sergu bronchų astma, kenčiu visas įmanomas alergijas, ir jėgos jau nebe tos, o perduoti estafetės nelabai yra kam. Mūsų klubo "jaunimo", turiu galvoje naujokus šešiasdešimtmečius, jau kitoks požiūris: be atlygio dirbti, aukotis nelabai nori. Anksčiau Savivaldybė labiau mus rėmė, skelbdavo daugiau konkursų socialiniams projektams, o šiemet teskyrė 2300 Lt. Bet ir tuo džiaugiamės, stengiamės iš paskutiniųjų: vis tiek rengsime bent kelių dienų stovyklą, vyksime į ekskursijas prie Lopaičių piliakalnio, į Venspilį. Šiuo metu lankome teisinio raštingumo paskaitas, vėliau mokysimės sveikos gyvensenos. Esame savitarpio pagalbos organizacija: kas neturi ligų, tik senatvę, tas gali už rankos neįgalų pavesti...

STATISTIKA

* 39 proc. verslininkų per atostogas planuoja dirbti šiek tiek laisvesniu nei įprasta režimu. Tokios tendencijos fiksuojamos ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje. 17 proc. verslininkų ketina dirbti daugiau nei tris valandas per dieną, 41 proc. - nuo vienos iki trijų valandų.
* 45 proc. lietuvių atostogas leidžia su sutuoktiniu.
* Su šeima dažniau atostogauja 26-55 metų žmonės.
* Kuo didesnės pajamos, tuo dažniau žmonės atostogauja su šeima.
* 13 proc. Lietuvos gyventojų atostogauja vieni.
* Dešimtadalis šalies gyventojų šiemet ketina atostogauti daugiau nei tris savaites. ES vidurkis dukart didesnis.
* Šeimą atostogoms dažniau renkasi tarnautojai, specialistai, ūkininkai.
* Smulkaus verslo atstovai linkę atostogauti vieni.
* Su draugais pailsėti dažniausiai išvyksta aukščiausio lygio vadovai.
* 2013 m. populiariausios lietuvių atostogų kryptys: ne ES šalys (12 proc.), Ispanija, Britanija (4), Italija, Latvija (3), Lenkija (2).

Šaltinis: "Swedbank", "PZU Lietuva"

Ar žinote, kad...
* Vokietijos psichologai, atlikę tyrimus, pateikė rekomendaciją atostogauti du kartus per metus po 14 dienų, o ne 28 dienas išsyk.
* Karštoje šalyje organizmo aklimatizacija trunka apie 3, šaltoje - apie 5 ir daugiau dienų. Šias dienas iš anksto "išbraukite" iš visaverčio poilsio laiko.
* Mūsų biologinis laikrodis sutrinka, jei kelionėje kertame kelias laiko juostas.
* Psichologinis ir biologinis "sugrįžimas" į įprastą ritmą po atostogų trunka 3-7 dienas.

Praktiški patarimai

* Taupykite atostogų laiką ir pinigus: kelionių bilietais ir poilsio vietų rezervacija pasirūpinkite prieš pusmetį.
* Daugelyje karštų šalių iki sezono ir po sezono klimatas yra palankus atostogoms, o kainos smarkiai mažesnės.
* Užsienyje geriau atsiskaityti banko kortele - nereikia mokėti valiutos keitimo mokesčio. Tačiau mokant nedidelę sumą, kortelės gali nepriimti, tad turėkite ir grynųjų pinigų. Taip pat pravartu savo banke pasidomėti, ar toje pasaulio dalyje mokėjimo kortelei nėra taikomi apribojimai.
* Užsienyje nenaudinga gryninti pinigus bankomate: nuo jūsų nuskaičiuos 2 - 2,5 proc. nuo išimtos sumos.
* Jei turite kreditinę banko kortelę kartu su kelionių draudimu, pasidomėkite, ar jo pakanka, jei ketinate nardyti ir užsiimti kita padidintos rizikos veikla.
* Jei ruošiatės ilsėtis kalnuose, pasitikrinkite, ar neturite kraujospūdžio sutrikimų.
* Grįžkite iš kelionės likus mažiausiai dviem dienoms iki darbo, kad spėtumėte psichologiškai bei fiziškai adaptuotis.

ATOSTOGŲ TRUKMĖ PASAULYJE
Brazilija: 30 d.
Lietuva: 28 d.
Rusija: 28 d.
Švedija: 25 d.
Suomija: 25 d.
Norvegija: 25 d.
Danija: 25 d.
Prancūzija: 25 d.
Italija: 24 d.
Ispanija: 22 d.
Naujoji Zelandija: 20 d.
Australija: 20 d.
Vokietija: 20 d.
Airija: 20 d.
Šveicarija: 20 d.
Didžioji Britanija: 20 d.
Nyderlandai: 20 d.
Indija: 21 d.
Kolumbija: 15 d.
Pietų Korėja: 15 d.
Argentina: 10 d.

- Kas jums labiausiai patinka jūsų darbe? - Atostogos.

Poilsio kokybė labiau priklauso nuo jūsų nusiteikimo nei nuo atostogų vietos ir laiko.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder