Belaukiant švenčių: kaip išsirinkti ir prižiūrėti kalėdinę eglutę?

„Kalėdinių eglučių mados pamažu keičiasi. Pernai tikrų, mišku kvepiančių eglių vazonuose, pardavimai kiek sumažėjo, užtat daugiau nei penktadaliu išaugo dirbtinių eglių paklausa. O pastarosios juk tarnauja ne vienerius metus. Apskritai dirbtinių eglių kasmet parduodama keliskart daugiau nei gyvų. Manome, jog tokią vartojimo tendenciją lemia žmonių gyvenimo tempas, klientai nenori apsikrauti rūpesčiais šventėms praėjus. Be to, dirbtinės eglės yra praktiškesnės, jas dažniau renkasi augintinių turintys žmonės, kadangi jos neturi specifinio kvapo“, – komentuoja „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Ji priduria, kad žmonės namų puošybai renkasi ne tik egles, bet ir jų šakeles, taip pat kitus spygliuočius – kėnius, kiparisus. Jų pardavimai „Maximos“ parduotuvėse Lietuvoje pastaraisiais metais stabiliai auga, po 5–10 proc. per metus.

Kaip išsirinkti ir prižiūrėti?

Nusprendus įsigyti dirbtinę eglę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jos išvaizdą, bet ir į sandarą (t. y. kaip ji surenkama) ir formą. Kadangi dirbtinę eglę naudosite ne vienerius metus, ją turėtų būti paprasta išrinkti ir naujai surinkti, patogu sandėliuoti. Jei namai erdvūs, galima drąsiai rinktis standartinę, trikampio formos eglę – nors užima daugiau vietos, ji atrodo puošniau ir natūraliau. Tuo metu eglė siauresne apačia pravers norintiems sutaupyti vietos.

Jei per šventes norite į namus įsileisti miško kvapo ir nusprendėte pirkti gyvą eglutę, pirmiausia turėsite nuspręsti, ar rinktis eglutę vazone ar nukirstą. Pastaruoju atveju augalui reikės ir specialaus stovo. Nukirstas medelis, tikėtina, greičiau numes spyglius, taigi juo reikės pasirūpinti vos pasibaigus šventėms.

Kita vertus, įsigijus eglutę vazone, jai reikės skirti šiek tiek dėmesio – laistyti, geriausia – ir retkarčiais apipurkšti vandeniu. Beje, tinkamai prižiūrima ji gali ištverti ir visą žiemą. Praėjus šventėms tokią eglę galima pasisodinti.

Renkantis gyvą kalėdinę eglutę, svarbu atkreipti dėmesį, ar augalo šakos yra sveikos, spalva nepakitusi, ar jis nemeta spyglių, ar žemė vazone nėra išsausėjusi. Esant galimybei, parsivežę vazoninę eglę, pirmą dieną palaikykite ją tarpinės temperatūros patalpoje, tarkime, balkone ar rūsyje. Kitu atveju medžiui gali pakenkti labai staigus temperatūros pokytis. Namuose gyvą augalą patartina laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, pavyzdžiui, radiatoriaus, židinio.

Pasirinkimo netrūksta

Kaip ir kasmet, „Maximos“ parduotuvėse dirbtinės ir gyvos eglės parduodamos daugelyje tinklo parduotuvių, o didžiuosiuose prekybos centruose žmonės gali rinktis iš paties plačiausio asortimento nuo stalui dekoruoti skirtų dirbtinių 20–40 cm aukščio eglučių iki visų namų puošmena tampančių 1–1,8 m aukščio gyvų ir net iki 2,4 m aukščio dirbtinių eglių.

Gyvų eglučių kainos „Maximos“ parduotuvėse prasideda nuo 3,69 euro (30 cm aukščio), vidutinės gyvos eglės kainuoja 5,99–12,99 euro (60–130 cm aukščio), o didžiausia gyva skarotoji, kurios aukštis siekia iki 1,7 metro, kainuos 20,99 eurus. Šįmet „Maximose“ taip pat galima įsigyti ir kirstų eglių, kurių kainos varijuoja nuo 9,99 iki 11,99 eurų.

Vazone augančių kėnių kainos svyruoja tarp 10,99 ir 24,99 eurų, priklausomai nuo dydžio ir rūšies, o kirstus kėnius galima įsigyti po 13,99–16,99 euro.

Dirbtinių eglių kainos prasideda nuo 2,49 eurų (20 cm aukščio dekoracija), vidutiniai 90–120 cm aukščio dirbtiniai augalai kainuoja 12,99–34,99 eurus, o didžiausių dirbtinių eglių, 1,5 metro ir aukštesnių, kainos gali siekti 50 eurų ir kiek daugiau.

Šimtmečių tradicija

Kur ir kada kilo tradicija puošti šv. Kalėdų eglę, nėra žinoma: vieni šaltiniai tai sieja su viduramžių vaidinimais apie Adomą ir Ievą, kuriuose visžaliai augalai buvo puošiami obuoliais, atstodavusiais uždraustuosius vaisius. Kituose šaltiniuose pastebima, kad žmonės žiemą nuo seniausių laikų namus puošdavo visžaliais augalais, kurie simbolizuodavo gyvybę.

Lietuviai šv. Kalėdų egles pradėjo puošti XIX amžiuje, pirmiausia ši tradicija pasiekė turtingesnius dvarus, miestiečius. Tarnautojų, darbininkų ir valstiečių namuose šv. Kalėdų eglės ėmė rastis tik ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje.