Dalykinė mada: kaip nepadaryti lemtingų įvaizdžiui kenkiančių klaidų?

Dalykinė mada: kaip nepadaryti lemtingų įvaizdžiui kenkiančių klaidų?

Dalykinė mada – viena seniausių mados krypčių. Ji visų pirma asocijuojasi su verslo susitikimais ir darbu biure. Prieš dešimtmetį buvusi išskirtinai konservatyvi, dalykinė mada šiandien jau yra gerokai demokratiškesnė, bet savo svarbos nepraranda. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės, etiketo ekspertės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, tai, kaip rengiamės ir atrodome, yra kiekvieno mūsų nežodinės komunikacijos dalis.

„Visa apranga yra komunikacija. Tyrimai rodo, kad stereotipai, susiję su apranga, yra patys stipriausi ir sunkiausiai pakeičiami. Nepažįstamoje aplinkoje mes vertinami pirmiausia pagal aprangą: ji gali sudaryti sąlygas naujai pažinčiai, pokalbiui, verslo sandoriui, ir priešingai – gali tokią galimybę atimti“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Ar dar žinome kaip ir mokame rengtis dalykiškai? Kokie yra svarbiausi šiuolaikinės dalykinės mados elementai? Kada svarbu laikytis oficialaus aprangos kodo?

Kaip atrodo dalykinė apranga?

Pasak VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės, nors dalykinė apranga yra vadinama klasikine, jos kaitai įtakos turi nuolat besikeičiančios mados tendencijos. „Esminiai dalykai išlieka – kostiumas ar kostiumėlis, įvairūs jų deriniai, klasikinė avalynė. Tačiau rūbų kirpimai bei detalės keičiasi priklausomai nuo vyraujančių tendencijų. Akivaizdu, jog prieš dešimtmetį pirktas klasikinis kostiumėlis šiandien gali atrodyti senamadiškai“, – sako ji.

Dalykinė apranga labai priklauso nuo to, kokį darbą dirbame arba kokiomis aplinkybėmis mūsų prašoma laikytis dalykinės aprangos kodo. Tačiau visada dalykinę aprangą galima papildyti detalėmis, kurios sukurs profesionalumo įspūdį, bet kartu atrodys stilingai. „Vieną dalykinės aprangos detalę galima pakeisti laisvesne, tai suteiks originalumo, bet dalykiškumas nenukentės. Tačiau labai svarbu nepažeisti kelių taisyklių iš karto, nes tokiu atveju, reikalingo dalykiškumo gali visai nelikti“, – akcentuoja Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Pagrindinės moterų ir vyrų dalykinės mados taisyklės

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė atkreipia dėmesį – per daug išryškintas moteriškumas panaikina dalykiškumą. „Sijono ar suknelės ilgis turėtų būti ne trupesnis nei per plaštaką virš kelių. Svarbu atkreipti dėmesį, jog net ir karštą vasaros dieną būtina avėti batelius uždaru galu, o tai įpareigoja dėvėti ir kojines. Taip pat būtinos rankovės, kurios, gali būti ir trumpos. Ruošiantis į oficialų renginį, dalykiškas turi būti ir lauko rūbas – paltas, lietpaltis“, – pasakoja etiketo ekspertė.

Anot jos, vyrų dalykinė mada taip pat turi griežtas taisykles: „Vyrų dalykinės aprangos pagrindas – tamsus kostiumas ir šviesūs marškiniai. Tamsus, bet ne anglies juodumo, nes šis dėvimas tik šventėse, iškilmėse. Kostiumo pasiuvimas turi būti pritaikytas vyro figūrai ir, žinoma, laikmečiui“.

Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė vardija pagrindinius reikalavimus vyro aprangai, tarp kurių ir tai, kad švarko ilgis privalo būti iki plaštakos pirštų, kelnių ilgis – iki batų kulno viršaus. Marškiniai būtinai turi būti šviesesni už kostiumą, kaklaraištis – būtinai tamsesnis už marškinius, jo ilgis – iki diržo sagties. Batai – klasikiniai, tamsesni už kostiumą arba tos pačios spalvos, kojinės – tokios spalvos kaip ir kelnės, jų ilgis toks, kad atsisėdus ir užsikėlus koją ant kojos, nesimatytų nuogos blauzdos.

Vyrų dalykinėje aprangoje netinka juodas kaklaraištis, šviesus kostiumas, tamsūs marškiniai, sportiniai batai. Kaip pastebi VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, jaunatviškumo kostiumui suteikia pasiuvimas, dažniausiai paliemenuotas, kiek patrumpintas švarkas. Tačiau ne pats kostiumas, o mokėjimas jį vilkėti atskleidžia jaunatviškumą – dalykinė apranga neturi varžyti judesių.

Apranga – nebyli žinutė aplinkiniams

Dažnai apie žmogų pirminę nuomonę susidarome iš to, kaip jis atrodo. Žmogaus įvaizdis ir apranga atskleidžia apie jį kur kas daugiau, nei galima pagalvoti.

„Apranga komunikuoja ir konkretesnes žinutes – žmogaus profesiją, pareigas, statusą, netgi kompetenciją. Pavyzdžiui, tamsiai mėlynu kostiumu vilkintis vyras ar moteris atrodys patikimesni, kartais iš pirmo žvilgsnio ir kompetentingesni, nei vilkintys šviesų kostiumą. Jau nekalbant apie tuos, kurie vilki raštuotus drabužius. Dalykinės aprangos aksesuarai – brangus laikrodis, vėrinys arba kokybiški batai socialiniame lygmenyje siunčia žinutę apie aukštą statusą“, – sako etiketo ekspertė.

Dalykinėje madoje vyrauja lygūs ir neraštuoti audiniai. Taip pat, labai svarbi proga – kuo ji oficialesnė, tuo tamsesnė turi būti kostiumo ar kostiumėlio spalva. „Šviesūs kostiumai nėra vyrų dalykinės aprangos dalis, bet moterims šviesūs, neutralių spalvų kostiumėliai – galimas variantas. Tačiau batai visuomet turi būti tamsesni už viršutinę dalį. Žinoma, reikia skirti oficialią dalykinę ir kasdieninę dalykinę aprangą. Kasdieną, jei žmogaus pareigos ir proga neįpareigoja rengtis oficialia dalykine apranga, galima aprangoje derinti ir neprotokolines detales, tačiau, vengiant kraštutinumų“, – akcentuoja Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Apranga taip pat rodo pagarbą arba nepagarbą aplinkiniams. Jei, pavyzdžiui, į iškilmingą ceremoniją žmogus ateina su laisvalaikio drabužiais, tuo, pasak etiketo ekspertės, jis išreiškia nepagarbą organizatoriams ir šventės dalyviams. „Atestatų mokykloje ar diplomų universitete įteikimas – labai svarbios šventės. Požiūrį į jas išreiškiame ir apranga, todėl tokiems renginiams reikalinga oficiali, puošni, šventinė apranga, tačiau ne vakarinė, nes šią rengiamės tik, kai renginys vyksta po 19 val.“, – atkreipia dėmesį Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder