Lapkričio pabaigoje vykstančių išpardavimų euforija apima išties visą pasaulį. „Juodasis penktadienis“ JAV vyksta po Padėkos dienos ir duoda startą kalėdinei prekybai. Iki šiol amerikiečiai šią dieną daugiau pinigų išleisdavo fizinėse parduotuvėse, tačiau 2019 m. per „juodąjį penktadienį“ internetu įsigijo prekių už 7,4 mlrd. dolerių.
Po šio savaitgalio ateinantis pirmadienis tapo „Cyber Monday“ – ne taip seniai sugalvotas kaip atsvara fiziniam apsipirkimui „juodąjį penktadienį“. Pateisindama savo pavadinimą, ši išpardavimų diena pasižymi gausiu apsipirkimu internetu: praėjusiais metais JAV e-parduotuvės „kibernetinį pirmadienį“ susižėrė apie 9,4 mlrd. dolerių.
Lietuvos gyventojai taip pat mielai prisijungia prie pasaulinių tendencijų ir šių išpardavimų metu medžioja nuolaidas. Tačiau tokios medžioklės metu dažnas pirkėjas patenka į emocinio apsipirkimo spąstus.
Atrodytų, jei seniai nusižiūrėtą reikalingą prekę įsigysime su didele nuolaida, galime išties sutaupyti. Tačiau bėda ta, kad prekių su geromis nuolaidomis per išpardavimus apstu, tad kelias sekundes pagalvoję „tikrai pravers“, krauname „pigias“ prekes į krepšį.
Dienos pabaigoje svarstome nustebę, kas čia iš tiesų nutiko – sutaupėme, nes pirkome su gera nuolaida, ar iššvaistėme pinigus įsigydami prekių, kurių mums visai nereikia.
Triukai, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį
Tokio pobūdžio emocinį pirkimą internete suvaldyti išties sunku, tačiau verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus ir prisiminti juos apsipirkimo metu.
Vienas populiariausių nuolaidų metu taikomų metodų yra inkaro principu paremta kainodara (angl. anchoring). Į ją vienas iš pirmųjų dėmesį atkreipė Nobelio premijos laureatas, elgsenos ekonomikos mokslininkas Danielis Kahnemanas.
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogui yra sunku arba net neįmanoma racionaliai suprasti, kiek gali kainuoti jam reikalingas daiktas. Pavyzdžiui, kaip žinoti, ar megztuko vertė yra 10, ar 100 eurų? Tik esant labai mažai arba labai didelei kainai, žmogus pradeda abejoti realia daikto verte.
Tam, kad tariamai padėtų suprasti prekės vertę, prekybininkai mums nuleidžia inkarus, tai yra, atskaitos taškus. Jie parodo, kad šiuo metu kaina neva yra labai gera – sena didesnė kaina yra nubraukta ir užrašyta nauja, daug mažesnė. Tada mūsų sprendimas tampa lengvesnis ir mums atrodo, kad mes laimėjome – prekę įsigijome pigiau, sutaupėme, ir dabar turime daugiau pinigų.
Panašus į inkaravimą pavyzdys yra ir kainų rašymas su skaičiumi 9, pavyzdžiui – 59 EUR. Tokiu atveju, sprendimą žmogus daro vien tik pažvelgęs į pirmąjį skaičių.
Toks kainos pateikimas niekam nėra naujiena, ir dažnas žino apie šį prekybininkų žaidimą su pirkėjais. Daugelis supranta, kad batai, kainuojantys 59 eurus, yra tik vienu euru pigesni nei 60, tačiau smegenys suvokia, kad jie yra pigesni kone 10 eurų.
Be tokio galimai apgaulingos naudos jausmo taip pat reikia atkreipti dėmesį į kitas emocijas, užplūstančias išpardavimų metu. Visų pirma, tai minios jausmas, kuris apima matant nuolaidų pasiūlymais besinaudojančius artimuosius ir draugus. Taip pat ir pagunda pasinaudoti „super“, „momentine“, „personalizuota“ nuolaida ar pasiūlymais, kurie galioja tik vieną „laimės valandą“.
Kaip išlaikyti sveiką protą?
Į išpardavimus nereikėtų žiūrėti kaip į vienintelį būdą apsipirkti. Tai nėra kryžiaus žygis, iš kurio turite grįžti žūtbūt nugalėję ir įgyvendinę savo misiją. Kad nereikėtų vėliau gailėtis dėl be reikalo įsigytų daiktų, patariama laikytis kelių paprastų taisyklių:
- Prieš išpardavimus susidarykite sąrašą, ko jums išties reikia;
- Susidarydami sąrašą, susilaikykite nuo artimiausią pusmetį nebūtinų sezoninių prekių įtraukimo, pavyzdžiui, maudimosi drabužių;
- Patikrinkite šių daiktų kainas prieš išpardavimą, tam yra patogių interneto įrankių;
- Per išpardavimą palyginkite buvusią kainą su siūloma. Kartais pradinė kaina būna padidinta ir dėl to nuolaida atrodo didesnė;
- Per išpardavimą laikykitės asmeninės finansinės drausmės – pirkite tai, ką buvote suplanavę;
- Niekada nepirkite į skolą ir už lėšas, kurių neturite.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą