Ką daryti radus sužeistą paukštelį?

Ar tokį "nabagą" operuotų, gydytų veterinaras? Ką daryti, kai taip nutinka, kur kreiptis? Ar viską palikti gamtos valiai? Ačiū, Solveiga."

Galite tik pakenkti

Aptikus sužeistą paukštį, reikia paskambinti į gyvūnų globos draugiją ir pasitarti, ką daryti toliau. Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Nesiimkite gydyti, šerti ar girdyti patys, nes galite tik pakenkti.

Pasitarus su gyvūnų globėjais, gali būti trys variantai, ką daryti toliau.

Pirmas - nedaryti nieko. 

Tai yra palikti šį reikalą pačiai gamtai. 

Ypač jei paukštis pabuvo katino nasruose - jo nebeišgelbėsi.

Antras - parodyti veterinarui. 

Ką paprastai daro veterinaras? Jis paima paukštį, apverčia aukštyn kojom, apžiūri, ar rimti sužalojimai, ar pažeisti vidaus organai, sparnai. 

Jei bent vienas sparnas sulaužytas, paukštis nebegalės skraidyti. 

Vadinasi, gamtoje neišgyvens.

Pasitarkite su veterinaru ar gyvūnų globėju

Trečias variantas - auginti sužeistą paukštį namuose. 

Veterinaras gali amputuoti sužeistą sparną. Tuomet teks pasilikti "ligonį" pas save ir prižiūrėti. Sužeistų paukščių prieglaudų pas mus nėra.

Taigi spręsti jums.

Kai kurie žmonės nešasi namo net ir sveikus jauniklius, manydami, jog daro kilnų darbą. Nešasi ir iš lizdo išmestus kiaušinius. Ar tai yra gerai?

Paklauskite savęs. Tuo tarpu gaila - bet ką darysite toliau? 

Pavyzdžiui, išsiritus iš kiaušinio gandriukui, jį galima paauginti namuose, bet ką daryti atėjus žiemai? 

Jis gi nesugebės išskristi. Teks prižiūrėti, šerti patiems. 

Paleisite į laisvę - jis neprisitaikys, visąlaik tikėsis, kad žmonės jį pašers...

Laukinis padaras yra sukurtas gyventi laisvėje, būti tarp savo rūšies atstovų, o ne narve ar po stikliniu gaubtu. 

Paauginę gyvūnų jauniklius, žmonės dažniausiai vėliau juos išneša ir palieka gamtoje. 

Bet šie, neišmokę, neprisitaikę ten išgyventi, vis tiek žūva. 

Kitas variantas - išgelbėtus gyvūnus nešti į prieglaudas. Taip jose atsiduria šimtai paukščių, dažniausiai gandrų, gulbių. 

Jie čia prižiūrimi, auginami. Po to - nors neligoti, gali skristi, bet į šiltus kraštus nebeskrenda. Vadinasi, žiemą pražus, jei nepaklius pas žmones. Išeina uždaras ratas.

Žinomas Lietuvos gamtininkas Selemonas Paltanavičius prieš nešantis sužeistus laukinius gyvūnus namo irgi pataria galvoti atsakingai: ką su juo darysite po keleto mėnesių ir kelerių metų? 

Ar turėsite sąlygas jį prižiūrėti, ar sugebėsite išlaikyti?

Kodėl paukštis pats išmeta iš lizdo kiaušinį? Ne šiaip sau. Jis geriau už žmogų žino, kodėl tai padarė.

Gamta protingesnė už žmogų.

Paukščiai, grįžę iš šiltų kraštų, peri jauniklius. Vieni iš lizdo iškrenta patys, kitus išmeta tėvai. 

Taip jie tampa lengvu katino grobiu. Tai gamta, joje galioja savi dėsniai...

Kur kas baisiau, kai paukščius tyčia naikina žmonės. 

Kadaise baisus atvejis įvyko Purmaliuose, kur į gandrų lizdą buvo pripilta kažkokio tepalo. Kodėl? 

Kad, žmonių manymu, paukščiai namus ne vietoje įsikūrė... 

Trukdė. Tai ne pirmas toks atvejis. 

Dalis žmonių mano, kad gyvūnai jiems trukdo, verždamiesi neva į jų teritoriją. Toli gražu ne visi supranta, kad tai mes, žmonės, įsiveržiame į jų teritorijas.

Malonu, kai žmonės skambina ir klausia, ką daryti radus sužeistą paukštelį. Džiugu, kad jie nori padėti.

Taip ir reikia. Bet kartais žmogus namo nešasi gyvūną, nors jam žmogaus pagalbos nereikia...

Pagal tam tikrus požymius nustatoma, ar jį verta vežti pas veterinarą. 

Vienokie požymiai rodo, kad vežti neverta, nes paukštis pasveiks pats. 

Kitokie požymiai rodo, kad neverta, nes jis neišgyvens. Jeigu nėra visiškai aišku, vežama pas gydytoją. Ieškoma ligoniui globėjų.