Ką privalo žinoti braškių augintojas?

Ką privalo žinoti braškių augintojas?

Braškės - vienos gardžiausių uogų. Jų tikrąjį skonį pajunta tik tie, kurie skanauja ką tik nuskintų. Iš šių uogų verdamos uogienės, jos šaldomos. Braškių pavadinimas nėra tikslus. Iš tikrųjų jas reikėtų vadinti sodo žemuogėmis. Tačiau dabartinis pavadinimas nuo seno vartojamas, tad visiems įprastas.

Dirva ir vieta

Braškės geriausiai auga atviroje, saulėtoje vietoje. Tinkamiausias derlingas, purus, laidus drėgmei, švelniai rūgštus ar neutralios reakcijos (pH 5,2-6,5) humusingas priesmėlis ar priemolis. Gruntinis vanduo turi būti ne arčiau kaip 0,7 m nuo jo paviršiaus. Labai rūgšti dirva kalkinama ne vėliau kaip likus metams iki sodinimo. Augalų nerekomenduojama sodinti įdubose, kur pavasarį telkšo vanduo. Tokiose vietose jos užmirksta, pūva uogos.

Dirva išlyginama, sulėkščiuojama, suariama (ar sukasama, jei plotelis nedidelis). Išnaikinamos daugiametės piktžolės. Prieš sodinimą patręšiama bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, labai mažu azoto ir didesniu fosforo ir kalio kiekiu. Vėliau jų papildomai reikės labai nedaug. Negalima pertręšti, ypač azoto trąšomis, nes braškės išaugins per vešlią lapiją, sutankės, praras atsparumą ligoms, labiau pus uogos.

Sodinimas

Braškės sodinamos balandžio antroje pusėje arba rugpjūčio viduryje. Kartais ir gegužės pirmoje pusėje, atsižvelgiant į oro sąlygas ir dirvos drėgmę. Imami tik sveiki daigai su trimis lapais. Jie sodinami šiek tiek giliau, negu augo daigyne, į drėgną dirvą. Palaistomi vandeniu. Kad geriau prigytų, prieš sodinimą šaknys pamirkomos grietinės tirštumo molio ir mėšlo mišinyje.

Pasodinti daigai pamulčiuojami durpėmis ar pjuvenomis, kad mažiau augtų piktžolės. Medžio pjuvenos ar drožlės azotą ima tiesiai iš dirvos, todėl ją reikia papildomai patręšti azotinėmis trąšomis. Prigijusias braškes mulčiuojant šiaudais, uogos būna švarios, mažiau veisiasi piktžolės.

Kad uogos anksčiau sunoktų, lysvės ar eilėmis apsodintas didesnis plotas uždengiamas juoda plėvele. Be to, ir piktžolių bus mažiau.

Daigai sodinami eilėmis (0,8x0,3-0,4 m), juostomis (0,5x0,3 m) ir kaip kilimai (1,0x0,5 m). Rečiau sodinamos linkusios pūti ir vešliau augančios braškės 'Dukat', 'Venta', 'Senga Sengana'. Visiems iš ūsų išaugusiems daigams leidžiama įsišaknyti (tinka veislė 'Honeoye').

Auginimas ir priežiūra

Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, mulčiuojant ar herbicidais (jei plotai dideli). Jauni braškynai purškiami po savaitės nuo pasodinimo, o derantys - anksti pavasarį ar nuėmus derlių.

Braškynas tręšiamas 2-3 kartus per sezoną. Jauni augalai turi gauti kompleksinių trąšų su mikroelementais, kai išauga 1-2 jauni lapeliai, balandžio pabaigoje ar gegužės pirmomis dienomis ir birželio viduryje. Derantis braškynas tręšiamas anksti pavasarį ir birželio viduryje.

Braškių šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje, todėl jautrios drėgmės trūkumui. Būtina jas laistyti. Iki žydėjimo tai daroma 1-2 kartus, augant uogoms - 2-3, o nuėmus derlių - 1-2. Braškynas laistomas vakare ar naktį, kad augalai apdžiūtų, nesusidarytų palankios sąlygos puviniams.

Neauginkite braškių šalia žemuogių, nes jos apsidulkins ir uogos susmulkės.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder