Daugumą vejos ligų sukelia įvairiausi grybai, o kai jiems susidaro palankios sąlygos, jie greitai ima plisti ir sugadina veją. Kad žolė būtų sveika, reikia nuolatinės rūpestingos priežiūros.
Jeigu liga pažeidžia augalus pasirinktinai, išryškėja margi raštai. Jei veja nedygsta ar silpnai dygsta - užkrėstos sėklos nedaigios, todėl jauna žolė labai prastai želia.
Jaunai vejai pirmiausia pavojų kelia šaknialigė (pažeidžia dygstančią žolę, pristabdo augimą), lapų dėmėtligės (ant lapų tamsiai rudos dėmės dažniausiai atsiranda esant padidėjusiai drėgmei, kai oro temp. 10-17 laipsn. C) ir sniego pelėsis (gelsvai pilkos apskritos dėmės, kurioms atsirasti sąlygos sudaro pavasarį ir žiemą tirpstantis sniegas). Vienas iš būdų pristabdyti šių ligų plitimą - nuolatinė vejos priežiūra ir tinkamai pjaunama žolė.
Grybo pažeistą žolę pažinti nesunku - pageltę, dėmėti, pajuodę plotai. Ligos padarytą žalą galima pastebėti tuomet, kai pasėtos sėklos nesudygusios supūva.
Dažniausiai ligas sukeliančios priežastys:
* per daug azoto trąšų (sukuria palankias sąlygas vystytis grybams netgi pačioje geriausioje dirvoje);
* kalio, geležies ir magnio trūkumas (susilpnėja dirvos imunitetas);
* suplūkta arba oksiduota dirva (sulėtėja dirvos bakterijų gyvybinė veikla);
* šiltas drėgnas oras (sukuriamos palankiausios sąlygos grybams augti).
Ligų profilaktika:
* pasirūpinkite, kad augalai augtų jiems tinkamoje dirvoje. Naudokite tik kokybišką ir sveiką sėklą;
* pavasarį ir rudenį vejos paviršiuje tolygiai paskirstykite tinkamas trąšas;
* atkreipkite dėmesį į pjaunamos žolės aukštį. Vejos žolės aukštis priklauso nuo pasėto žolių mišinio - nuo 3 iki 5 cm. Niekad nepalikite ant vejos nupjautos žolės likučių - juose paprastai dauginasi grybai;
* veją svarbu reguliariai laistyti. Pavasarį seną veją, augančią sunkioje dirvoje, vėdinkite badydami velėną. Kartą per 3-5 metus šį darbą atlikite, jei dirva lengvesnė.
* pastebėję pirmuosius ligos požymius patikrinkite dirvos rūgštingumą (esant normalioms sąlygoms pH svyruoja nuo 6,5 iki 7,2). Jei dirvos rūgštingumas žemiau normos, pavasarį dirvą patręškite kalkėmis (50-70 g/kv. m). Per didelį rūgštingumą galima sumažinti superfosfatu arba kalio sulfatu (20 g/kv. m).
* nevaikščiokite ligos pažeistomis vietomis, kad neperneštumėte grybo sporų į kitus, dar neužkrėstus, žolės plotus. Tą vietą aptverkite;
* ant grybelio pažeistų vietų prikratykite komposto ir tolygiai jį paskirstykite - neleis grybui plisti;
* ligos pažeistus plotus ir šalia jų esančią veją nupurkškite fungicidu, neleidžiančiu subręsti ligą sukeliančio grybo sporoms;
* išplikusiose vietose rudenį atsėkite žolę. Naudokite tik ligoms atsparias žolių sėklas;
* kartą per penkerius metus užsėkite nauju žolių mišiniu - ji taps atsparesnė įvairioms ligoms.
Geltonos arba rudos dėmės vešlioje sodriai žalioje vietoje gali atsirasti dėl pačių prižiūrėtojų neapdairumo - dirvos paviršiuje netolygiai išbarsčius trąšas ar nevienodai laistant. Patręštą veją rekomenduojama dažnai ir gausiai laistyti, kad greičiau išsiplautų vejai kenkiantis trąšų perteklius.
Vejos paviršiuje matomos rudos dėmės gali atsirasti ir dėl kenkėjų veiklos, dažniausiai dėl ilgakojo uodo, spragšio, plokštėtaūsio lervų, pelėdgalvio vikšrų. Jeigu nudžiūvusią žolę nesunku išrauti, greičiausiai čia kalti kenkėjai, o ne liga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą