Kaip apsisaugoti nuo žiemos šalčių?

Kaip apsisaugoti nuo žiemos šalčių?

Šaltis žiemą - normalus reiškinys, bet daugeliui vis būna netikėtas. Ypač sunku jį ištverti, kai orai svyruoja kaip sūpuoklės, šilumą keičia šaltis ir vėl staigiai atšyla. Svarbu žinoti, kaip saugotis, kad nepadarytumėte žalos sveikatai.

Išorinė šiluma

Norint nenušalti, būtina maksimaliai „apsišiltinti“. Būtini tokie elementai kaip kepurė, šalikas ir pirštinės. Jeigu apavas nepakankami šiltas, reikia mautis šiltas puskojines. Svarbu suprasti, kad batai jokiu būdu neturi būti ankšti, spausti, nes tada rizika nušalti didėja kelis kartus. Jei šaltis itin stiprus, medikai rekomenduoja dėvėti ir šiltus apatinius baltinius. Jei moterys renkasi ne kelnes, o sijoną, jis turėtų būti vilnonis, o prie jo yra būtinos šiltos pėdkelnės arba gražios šiltos tamprės.

Atvira apsauga

Suprantama, per šaltį daugiausia kenčia atviros kūno dalys - veidas, kaklas, rankos. Todėl viską, ką galima apmūturiuoti, reikia apmūturiuoti. Visa kita apsaugoti papildomai, pavyzdžiui, rankas prieš einant į lauką patepti kremu, į kurio sudėtį įeina glicerinas. Jis yra visų odą efektyviai apsaugančių riebių kremų sudedamoji dalis. O štai drėkinamųjų kremų geriau nenaudoti: vanduo, kurio esama tokiuose kremuose, šaltyje sušąla ir mikroskopinės ledo dalelytės odą papildomai traumuoja. Atskirą dėmesį reikia skirti lūpoms: būtinai naudoti lūpdažį arba higieninį pieštuką, bet geriau vengti balzamų lūpoms, kurių pagrindinė sudėtis yra vazelinas - šaltyje jis sušąla ir sudaro plutelę, kuri tampa papildomo peršalimo priežastimi. Be to, dėl tokio poveikio lūpos gali pradėti skeldėti, atsirasti opelių.

Jeigu vis dėlto nušalote - pajutote būdingą dilgčiojimą skruostuose, oda pabalo - nereikia papildomai jos traumuoti, bandant sušildyti. Gydytojai teigia, kad tradicinis populiarus būdas - karštas kompresas - gali rimtai pabloginti žmogaus būklę. Juk tada nuo šalčio susitraukusios kraujagyslės ir kapiliarai staigiai išsiplečia ir gali sutrūkinėti, atsirasti kraujosruvų. Pabalusius skruostus trinant sniegu oda taip pat traumuojama, o į mikroskopines žaizdeles patekus infekcijai būklė taps dar sunkesnė.

Susišildyti valgiu ir gėrimais

Daugelis tradiciškai mano, kad sušilti iš vidaus padeda tik riebus maistas, taigi stengiasi valgyti riebius, keptus patiekalus ir kitokį maistą, kuriame gausu cholesterolio. Gydytojai tvirtina, kad toks požiūris yra iš esmės neteisingas ir sušilti nepadeda - organizmas yra verčiamas skirti papildomai energijos virškinimui. Geriausiai tinka baltymingas maistas, kuris yra lengviau virškinamas. Tai gali būti mėsa, pieno produktai, ankštiniai. Organizmas juos greitai perdirba, spartėja medžiagų apykaitos procesai, kurie ir sušildo. Visa gudrybė - mėsą ne kepti, o išvirti.

Parėjus namo iš šalčio tinka susišildyti karšta arbata, tradiciniu tonizuojančiu gėrimu, suteikiančiu šilumos iš vidaus.

Produktai, kurie sušildys per šalčius

Sriuba. Kopūstienė, burokėlių sriuba, šiupininė - tai sočios žiemos sriubos. Karšta sriuba ir pasotina, ir sušildo.

Mėsa. Kiauliena ir aviena - pagrindiniai produktai šaltą žiemą. Tokioje mėsoje gausu riebiųjų rūgščių ir baltymų, ji stiprina imunitetą ir šildo. Ir ilgam pasotina. Geriausia mėsą valgyti su šiltomis daržovėmis arba košėmis.

Bulvės. Jose gausu kalio, kuris yra naudingas kraujagyslėms, gerina kraujotaką. Tai reiškia, kad kraujas lengvai pasieks net rankų ir kojų pirštus ir gerai šildys visą kūną.

Jūros kopūstai. Šalti galima net gerai apsirengus. Nuolatinis šalčio pojūtis - signalas, kad organizmui trūksta jodo, todėl pravers jūros kopūstai.

Medus. Šildo organizmą, taigi per šalčius - puikus pasirinkimas, saugantis nuo peršalimo. Vienintelis apribojimas: medaus negalima valgyti prieš pat einant į lauką, geriau po pasivaikščiojimo.

Imbieras. Jame yra labai daug vitaminų, taip pat imbieras pasižymi antivirusiniu poveikiu. Arbata su gabalėliu imbiero ne tik sušildys, bet ir stiprins imunitetą.

Spanguolės ir putino uogos - naudingiausios. Jos ir sušaldytos nepraranda vitaminų ir kitų naudingųjų elementų. Taigi arbata su putinu arba spanguolėmis - pirmasis pasirinkimas parėjus iš šalčio.

Avižų košė. Grūdai priskiriami prie sudėtingųjų angliavandenių, kurie yra ilgai virškinami, taigi organizmas ilgą laiką gauna šilumos ir energijos. Puikūs pusryčiai žvarbią dieną - košė su riešutais, džiovintais vaisiais ir medumi.

Sultinys. Iš riebaus paukščio arba mėsos išvirtas sultinys puikiai sušildys ir numalšins alkį.

Šiltas pienas. Geriausia su prieskoniais: cinamonu, muskato riešutu, šafranu. Išgėrę stiklinę pieno greitai sušilsite, o iš prieskonių gausite vitaminų ir papildomos šilumos.

Krienai ir garstyčios. Šie pagardai yra nepakeičiami stojus šalčiams. Jie yra labai naudingi, padeda sušilti ir išvengti peršalimo ligų, kovoja su virusais, stiprina imunitetą. Beje, šie tradiciniai prieskoniai padeda geriau virškinti riebų maistą.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder