Kaip genėti sodą

Landšafto architektas Valdas Juodzevičius pataria, kaip genėti vaimedžius ir retinti vaiskrūmius. Tinkamai genimas sodas duoda puikių ir skanių vaisių.

Formuodami geras, tvirtas skeletines šakas reguliuojame lajos prieaugį. Vaismedžių formavimas gali būti dekoratyvinis ir gamybinis. Kai vaismedžiai ir kaulavaisiai auga kieme, o mes iš jų nereikalaujame didelio derliaus ir tenorime puošmenos ar pavėsinės, juos formuojame dekoratyviai.

Norint iš vaiskrūmių ar kaulavaisių suformuoti atitinkamą formą, tai lengviau padaryti iš jaunų medelių. Tačiau specialistas grožį gali suformuoti ir iš suaugusių medžių.

Genėti galima visus metus, išskyrus kai lauke 10 laipsnių šalčio.

Atšilus porą dienų palaukite. Medžių nepatarčiau genėti esant dideliam rūkui ar dulkiant smulkiam lietui, nes drėgnu oru plinta grybinės ligos.

Lėtai augančius medžius patartina genėti ramybės periodu. Pavyzdžiui, slyvą greitutę geriau genėti liepos antrojoje pusėje. Įrodyta, kad medžiai, nugenėti vegetacijos metu, vėlyvą pavasarį arba vasarą auga lėčiau.

Vasaros pradžioje nugenėti medžiai iš miegančių pumpurų pradeda leisti daug atžalų. Jas visas, augančias į viršų, reikia nuplėšyti ranka, nes tos šakelės 2-3 metus neduos vaisių.

Šalindami šaką atkreipkite dėmesį į čia esantį žiedą: tai ir yra šakos šalinimo vieta. Jei pašalinsite šaką ties ta vieta, medis greičiau užsitrauks žieve; jei šaką šalinsite arčiau kamieno, jį pažeisite - ir augalas sunkiau gis.

Žaizdas užtepkite sodo tepalu arba aliejiniais dažais.

Dažai, kurių sudėtyje yra spirito, acetono ar kitų greitai garuojančių medžiagų, išdžiovina augalo medieną.

Šakos augančios smailesniu nei 60 laispnių kampu, ateityje gali lūžti nuo didelio derliaus.

Teisingai prižiūrimos ir genimos vyšnios, slyvos, trešnės, persikai turi pagrindines šakas, nuo kamieno išaugusias ar suformuotas 90 laipsnių kampu. Šakos turi augti horizontaliai arba šiek tiek aukštyn. Augimo kampas formuojamas šakas pririšant prie kamieno.

Vyšnių genėjimas skiriasi nuo obelų - vyšnias genime šalindami nudžiuvusias šakutes ir šakas, besitrinančias tarpusavyje.

Jaunuose slyvynuose šakų skaičius neribojamas, tačiau išgenimi "konkurentai", smailiu kampu išaugę ir vainiką sutankinantys vertikalūs ūgliai. Labiau genimos pradėjusios derėti slyvos.

Tvarkant vyšnių vainikus 3-6 metais po pasodinimo, jie genimi taip, kad prašviesėtų, t.y., kuo daugiau šviesos įeitų į vainiko vidų. Po 6-7 metų reikia pradėti riboti medžių aukštį ir plotį. Kiekvienais metais atjauninamos (gerokai patrumpinamos iki jaunesnių, vertikaliau augančių ūglių) 2-3 šakos.

Visų šakų atjauninti per vienerius metus neverta, nes sumažėja derlius. Jei vaismedžiai per daug aukšti, tenka nupjauti ir viršūnes.

Trešnių vainikai būna retesni ir jų šviesinti nereikia.

Vasarą, nuskynus derlių, trešnės žeminamos ir atjauninamos.

Augančius ūglius nugnybkite vasaros pradžioje: tai skatina šakojimąsi. Retose vainikų vietose ūglius nugnybkite 2 kartus: pirmąjį kartą jiems paaugus iki 10-15 centimetrų, antrąjį - vasaros pabaigoje.

Obelis reikia balinti vasario mėnesį, kol saulė dienomis dar nelabai kaitina žemę ir obelų kamienus, o dienos ir nakties temperatūrų skirtumai yra nedideli.

Esant dideliam temperatūrų skirtumui, žievė suplyšta, ir, atšilus orams, įplyšimuose apsigyvena parazitai.

Parengė Liana Ambarcumian