Savo džiaugsmingą reakcija skatinkime vaiką atrasti kuo daugiau naujų garsų. Jei išgirdote lauke mašinos signalą, pamėgdžiokite tokiame pat garsų aukštyje "pyp pyp", suskambo telefonas - vėl pamėgdžiokite garsą ir kt.
Mokydami dainelių, dainuokite jas visada tame pat aukštyje. Manoma, kad vaiko klausa yra absoliuti: jie susieja dainelės melodiją tik girdimu aukščiu.
Tai galima pastebėti, kai vaikai žiūri mėgstamus filmukus. Prieš prasidedant filmukui mažieji labai tiksliai atkartoja muziką, kuri skamba pradžioje.
Taigi jau kūdikystėje būtina kreipti dėmesį į vieną garso savybių - aukštumą. Lopšines ar žaidimus dainuoti reikėtų truputį aukščiau nei natūraliai kalbant. Antraip paaugęs vaikas neatskirs kalbėjimo aukščio nuo dainavimo.
Jei norite vaiką tiksliai išmokyti tonuoti dainelę, niekada nepradėkite jos mokyti nuo žodžių. Iš pradžių melodiją padainuokite visokiais garsažodžiais: lia lia lia, tra lia lia ir pan. Vaikas turi suvokti, kad dainelė - ne eilėraštis: jei tu gerai moki žodžius, dar nereiškia, kad jau gali dainuoti.
Jei mažylis padainavo, bet nepataikė, būtinai pakartokite jo padainuotą garsą, o paskui teisingą. Tada dar kartą dainuokite dainelę.
Ir vaikas, ir suaugęs žmogus dainuodamas turi atsipalaiduoti, visu kūnu reaguoti į muzikos ritmą. Tokia muzikinio lavinimo sritis vadinama metroritmika.
Jau devynių mėnesių kūdikis bando siūbuoti, išgirdęs muziką. Visaip skatinkite jį tai daryti. Muzikos pulsą lengva pajusti žaidžiant liaudiškus žaidimus, sūpavimus, kykojimus.
Tik tėvai neturėtų už vaiką ploti jo rankutėmis, tegu mažylis ploja pats, sekdamas tėvų pavyzdžiu.
Mokėkite išgirsti savo vaiko keliamus garsus. Štai jis pasiėmė šaukštą ir juo tvoja per stalą. Triukšmas? Bet tuose garsuose galima išgirsti savotišką ritmą. Užmegzkite "šaukštų pokalbį" - išmuškite tokią pat melodiją.
Paprastai tokie žaidimai vaikams labai patinka ir ugdo jų kūrybiškumą.
Per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikas atranda ne tik taip, kad garsai turi savo aukštumą, bet ir tai, kad jie gali skambėti garsiai ir tyliai. Malonu stebėti, su kokia nuostaba vaikas klausosi savo šnabždesių.
Mažyliai labai jautriai reaguoja į aplinkos garsus.
Ar vaikas ramiai žaidžia lovytėje, ar ropoja po kambarį, drauge su juo klausykite kuo įvairesnės muzikos. Svarbu, kad pasirinkta muzika būtų neperkrauta (nuo tokios vaikas greit pavargsta) ir lengvai juntamu ritmu. Jokiu būdu neapsiribokite vaikiškų popchorų dainelėmis - muzikiniu požiūriu jos pakankamai skurdžios.
Vieno stiliaus muzikos klausymas formuoja ribotą vaiko skonį: kuo mažiau jis girdės įvairovės, tuo labiau užaugęs nepripažins "kitokios" muzikos.
Todėl klausykite visko: klasikinės, šiuolaikinės, popdžiazo, lietuvių liaudies bei įvairių tautų muzikos. Ateis laikas, ir vaikas pats pasirinks, kokia jam įdomiausia.
Muzikos galima klausyti pasyviai (žaidžiant kitus žaidimus, prieš miegą) ir aktyviai: šokant, reaguojant į garsų tylumą ir stiprumą, aukštumą ir žemumą ir kt.
Pavyzdžiui, skambant aukštiems garsams, mažylį pakelkite į viršų, žemiems - nuleiskite. Pagal lėtą muziką eikite lėtai, pagal greitą - bėkite.
Muzikos klausymas turi būti malonus ir vaiką viliojantis žaidimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą