Jeigu gegužės - birželio mėnesiais daugiausia perkama "apsauginių" nuo erkių ir blusų įkandimų - purškalų, lašinimo ant kūno priemonių (vienos - lipofilinės, į riebalus susigeriančios, kitos - hemofilinės, susigeriančios į kraują), tai pastaraisiais mėnesiais jos kažkodėl nebenaudojamos. Rudenį parazitų antplūdis tik suaktyvėja! Be reikalo manoma, kad preparatas ilgiau išsilaikys organizme, negu mėnesį", - sakė veterinarijos gydytoja.
Įkandimai išprovokuoja gyvūnui kasymąsi, niežulį, ir tuomet prasideda kitos bėdos. Gyvūnas gali susirgti infekcinėmis kraujo ligomis, o kasydamasis dėl niežulio, gyvūnas įsėja ton vieton grybelį. Kaipsyk rudeniniai parazitų įkandimai išprovokuoja visą ligų kompleksą.
"Gyvūno apsauga reikalinga iki pat šalnų; kartą per mėnesį. Jeigu gruodį pasitaiko atšilimas, prieš pat Kalėdas turiu pacientų, įkąstų erkių, ir su blusų išmintais takais per šunelio nugarą", - sakė specialistė.
Siurbikai
Lietuvoje 2002 metais surastas tropinių uodų pernešamas kirminas, gyvenantis po šuns oda. Liga vadinasi dirofiliarijozė. Tai labai plonytis, mažytis kirminas, kurio lerva iki suaugėlio išsivysto, po uodo įkandimo praėjus 4-5 mėn. Šuo kasosi, kandžioja kūną, gaudo uodegą, nerimauja, vartosi. Jam niežti, įkandimo vietoje matyti šlapiuojantys egzeminiai dariniai. Nekelkime "uodų psichozės", tačiau šie parazitai sukelia apie 25 proc. ligų. Manyta, jog ligą parsiveža veisliniai šunys, įvežti iš tropinių regionų, tačiau dirofiliarijoze serga ir iš gimtinės niekur nekeliavę šunys. Uodų daugiausia prie vandens telkinių. Sveikas uodas, įkandęs sergančiam šuniui, platina ligą, supurkšdamas seiles, kurios yra alergenas. Besikasydamas gyvūnas įneša išorinę infekciją, negana to, pakenkiama jo imuninė sistema. Jeigu uodo seilėse yra gausu lervučių, šuniui tai gali sukelti net širdies ir kvėpavimo takų susirgimus. Tuomet - dusuliai, širdies permušimai, nerimas... Bet yra nukirminimo preparatų.
Pagyvenusių šunų baubas
Klaidinga manyti, jog pagyvenusių šunų nereikia skiepyti. Gydytoja rekomenduoja kartą metuose atlikti polivalentinius skiepus, ne tik nuo pasiutligės. Šiuo metu maži šuniukai kur kas rečiau serga šunų maru, negu "senimas". O prarasti seną šeimos narį be galo skaudu. "Saulėlydžio" metų šuo nebeišgydomas nuo infekcinio maro, ir serga lėtine forma: pakosti, pakrenkščia, išskyros iš nosies, pūliuoja akys. Po to prasideda galvos raumenų, galūnių tikas, dejavimas ir... atia. "Neteisinga pagyvenusius šunis palikti už borto, nesirūpinant infekcinių ligų profilaktika",- sakė gydytoja.
Šunys vedžioja šeimininkus
Pajūrio regiono keturkojai dažnai peršala, prasidėjus rudens orų kaitai. "Šeimininkai užsiėmę, tad šunys - hipodinamiški, vedami į lauką du kartus. Per dieną išsimiegoję pataluose ir išvesti į šaltą orą, sušala. Mano patarimas: pirmieji žingsniai turi būt aktyvūs, kad šuo spėtų apšilti. Tiksliau būtų sakyti, kad šuo išsiveda dar vangų po dienos darbų šeimininką pasivaikščioti, ir taikosi prie šio tempo. Jeigu šeimininkas nepasirengęs aktyviai judėti, šuniuką reikia rengti kombinezonu, liemene. Jie ventiliuojami. Kyla alternatyvus klausimas: o gal išvis šuns nevesti į lauką, kai šalta? Nieko panašaus! Šuo išvalo organizmą, ventiliuodamas plaučius. Tad jei šuo vaikščios retai ir trumpai, pasens daug greičiau, ypač jei turi viršvorį - tai rizika susirgt širdies ligomis ir cukraligei", - sakė Nijolė Pupinytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą