Tai prasideda vaikystėje, kai tėvai mus moko bijoti žmonių ("pagaus dėdė"), nepažįstamų vietų ("gali kas nors užpulti"), ligų ("susirgsi"), savęs ("nevalgysi - liksi mažas") ir t. t. Vėliau prie šių pavojų prisideda baimė gauti blogą pažymį, baimė neįstoti į universitetą, baimė negauti darbo, baimė prarasti darbą ir t. t. Žmogus tiki, kad jo visur tyko vien tik pavojai.
Iš dalies tėvų perspėjimai mažiems vaikams yra reikalingi ir teisingi, tik jie, deja, išpučiami iki absurdo. Užuot mokomi, kaip reikia elgtis ekstremaliose situacijose, kaip susitvarkdyti ir nepulti į paniką, dauguma vaikų pratinami vengti ir bijoti galimai pavojingų situacijų. O tokių situacijų smegenys sukaupia didžiulį arsenalą. Jį kasdien dar papildo iš žiniasklaidos sklindančios naujienos apie karus, gaisrus, lėktuvų katastrofas, žemės drebėjimus, į Žemę nusitaikiusius asteroidus ir t. t.
Galiausiai žmogaus galvoje apsigyvena galybė netikrų pavojų, kurie lydi kiekvieną jo žingsnį. Jis ima bijoti visko iš eilės: rytą - pavėluoti į darbą, važiuodamas automobiliu - padaryti avariją, darbe bijo pamatyti piktą viršininko veidą, per pietus - suvalgyti nesveiko maisto... Jis bijo kritikos, apkalbų, pavydo, bijo būti užpultas, apvogtas, nunuodytas... Sąrašas neišsemiamas. Baimė tampa gyvenimo rodikliu. Fantazijos, iliuzijos, prognozės ima valdyti mūsų gyvenimus.
Baimė neturi prasmės
Kas yra pavojus? Tai prognozė. Bandymas prognozuoti ateitį.
Mes žvelgiame į ateitį bandydami joje atrasti galimas bėdas, nemalonumus ir katastrofas. Mes iš anksto patys imamės vertinti tai, ko negalime įvertinti, arba klausome įvairiausių "ekspertų" ir jais tikime. Būtent todėl tokios populiarios astrologinės, ekonominės ir politinės prognozės.
Viskas, kas nežinoma, mus gąsdina. Nors ateities pavojai tėra iliuzijos, deja, jos kelia realią įtampą čia ir dabar.
Baimė mobilizuoja organizmą. Įsikalbėto pavojaus akivaizdoje ji iš tikrųjų skelbia aliarmą nervų sistemoje. Vyksta adrenalino gamyba, pulsas dažnėja, kvėpavimas nepakankamas... Jeigu tai vyksta kiekviena pasitaikiusia proga, susirgti gali ir visiškai sveikas žmogus.
Potencialių pavojų tiek daug, kad neįmanoma jų visų nuspėti ir išvengti. Jeigu atsigręšite atgal, tai pamatysite, kiek daug gyvenime įvyko dalykų, kurių neprognozavote. Maža to - dauguma iš tų įvykių, kurie nutiko ir kuriuos kadaise laikėte katastrofa, galiausiai atvedė jus į sėkmę. Dabar jums nesinori net pagalvoti, kas būtų, jei jų nebūtų nutikę!
Kaip atsikratyti tuščio nerimo
Jeigu po eilinės naujienų laidos ar pokalbio su kaimyne jus užvaldė galimų pavojų baimė, pirmiausiai, ką turite padaryti, yra pripažinti sau: "Aš bijau."
Antras žingsnis - prisiminti, kas yra baimė. Tai iliuzija. Prognozė, kurią sukuria protas. Pasakykite sau: "Aš jaudinuosi dėl savo paties fantazijų."
Trečias žingsnis - priminti sau, kad nieko negalime nuveikti ateityje. Tik dabartyje įmanoma padaryti ką nors reikalingo ir prasmingo. Pavyzdžiui, rudenį užsirišti šaliką, prieš valgį nusiplauti rankas, pereiti gatvę leistinoje vietoje, važiuoti saugiu greičiu, atjungti elektrą prieš taisant kištukinį lizdą, daugiau judėti, nepiktnaudžiauti alkoholiu... Žodžiu, daryti tai, kas nuo mūsų priklauso, ir tebūnie kaip bus.
Parengė Aras MASIULIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą