Pasitelkus kantrybę galima išgydyti obelų vėžį

Pasitelkus kantrybę galima išgydyti obelų vėžį

Kiekvienas sodininkas svajoja apie sveiką, gausiai vedantį derlių vaismedžių sodą. Tačiau ligų neišvengsi. Tik vienos lengviau išgydomos, o kitos, kaip obelų vėžys, stipriau nuniokoja, net pražudo medelius.

Paprastasis obelų vėžys - kamienų, šakų, ūglių liga, išplitusi visur, kur tik auginamos obelys. Jį sukelia sodinis raudonspuogis. Šis grybas patenka pro žievę, todėl liga dažniau išplinta po šaltų žiemų, kai ji sutrūkinėja pažeista šalčio, arba pavasarį, nuo temperatūros svyravimų atsivėrus išilginiams plyšiams.

Patekus grybo sporoms, žaizdelės negyja. Jos platėja, pasidaro atviros, gilios, vėliau žievė sutrūkinėja koncentriškais ratais. Plyšiuose ant žievės vasaros antroje pusėje matomi tamsiai raudoni, garstyčios grūdo dydžio spuogeliai. Juose subręsta sporos, kuriomis grybas plinta.

Rudenį, lapams nukritus, ant ūglių lieka žaizdelės, per kurias grybas taip pat patenka į augalą. Jei spalio mėn. būna didelis oro drėgnumas (daugiau kaip 80 proc.), lietingi orai, tuomet susidaro ypač palankios sąlygos vaismedžių vėžiui plisti. Ant kamienų ir storų šakų iš pradžių gali būti sustorėjimų, tik vėliau atsiveria vėžio žaizdos. Susirgusios jaunos šakelės greit nudžiūsta.

Sergiančiame vėžiu sode negalima genėti drėgnu oru.

Nuo įvairių žievės bei kamieno ligų vaismedžius apsaugosite, jei išpjaustysite ir sudeginsite sausas, pažeistas šakas, išrausite žuvusius vaismedžius.

Rudenį, lapams nukritus, arba anksti pavasarį, pumpurams brinkstant, medelius purkškite fungicidais: vario preparatais (30-40 g į 10 l vandens), benlatu arba topsinu (15-20 g į 10 l).

Žaizdas kamiene ir skeletinėse šakose išvalykite iki sveikų audinių, dezinfekuokite 2-5 proc. vario sulfato skiediniu ir užtepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais.

Jaunų medelių kamienus ir skeletines šakas nuo įvairių žievės pažeidimų geriausiai apsaugo molio ir karvės mėšlo (1 : 1) mišinys, į kurį pridedama 2 proc. benlato, bailetono, polikarbacino arba vario oksichlorido.

Šis mišinys ne tik apsaugo žievę nuo sutrūkinėjimų, bet ir gydo jau atsiradusias žaizdeles, nudegimus. Fungicidų tinka pridėti į bet kokį mišinį, naudojamą baltinti ar aptepti.

Žaizdas išvalyti ir pradėti gydymą geriausia anksti pavasarį. Mėšle esantys mikroelementai ir mikroorganizmai turi augimą skatinančių medžiagų. Mišiniai su mėšlu ypač efektyvūs, jei prieš tai buvo atlikta dezinfekcija.

Gydymui tinka ir molio-fungicido karbido atliekų mišinys. Patartina suteptą mišiniu vietą aprišti maišine medžiaga. Galima naudoti ir vienas karbido atliekas be priedų ir aprišti.

Sodo tepalas atskiedžiamas nigroliu iki grietinės tirštumo masės. Naudinga įmaišyti 3 g heteroauksino į 1 kg masės.

Kai oro temperatūra aukštesnė negu + 5 laipsn. C, galima naudoti nigrolio su persijotu moliu (grietinės tirštumo), medžio pelenais ir kalkių mišinį.

Nigrolis skatina žaizdų gijimą. Rekomenduojamas mišinys - nigrolis (70 proc.), parafinas (15 proc.) ir kanifolija (15 proc.).

Išdezinfekuotas žaizdas tinka įtrinti rūgštynėmis, kadangi jose esanti oksalo rūgštis stabdo vėžio plitimą.

Obelų vėžį galima išgydyti, tam reikalinga kantrybė, užsispyrimas ir begalinis noras turėti sveiką sodą. Iš pateiktų rekomendacijų sodininkai galės pasirinkti jiems priimtiniausią variantą.

Parengta pagal "Sodo spalvas"

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder