Tęsinys. Pradžia kovo 2, 9 d.
Apie antsvorio problemas verta pasikalbėti ne tik su dietologais, bet ir su psichologais. Kai kurie jų teigia, kad riebalų kaupimo priežastys gali būti tai, kas vyksta jūsų gyvenime dabar, ir tai, ką byloja jūsų šeimos istorija.
Psichologinės antsvorio priežastys
Jeigu jums pakankamai judant ir ne per daug valgant vis tiek nepavyksta sulieknėti (organizmas nuolat kaupia riebalų masę), gali būti, jog antsvorio priežastys slepiasi jūsų pasąmonėje. Nors antsvoriui turi įtakos daugybė faktorių (gyvenimo būdas, sveikatos būklė, fizinis aktyvumas), dažnai būtent psichologinės priežastys neleidžia mums numesti arba nuolat su kaupu grąžina kilogramus.
Psichologai išskiria keletą tokių priežasčių, nuo ko organizmas "ginasi" didindamas riebalų masę.
Saugus skydas
Kai kuriems žmonėms valgymas yra viena iš formų, padedančių nukreipti dėmesį nuo emocinio diskomforto, kurį patiriame darbe ar namuose. Norėdamas apsaugoti jus nuo negatyvių emocijų, organizmas įjungia psichologinius apsaugos mechanizmus prisidengdamas antsvoriu tarsi skydu.
Galbūt jūs jaučiate baimę, kaltę, nepasitenkinimą savimi arba vienišumą, o pasąmonė atsimena, kad vaikystėje tėvai tokiais atvejais jus pamaitindavo, duodavo skanumynų. Štai kodėl saldumynai gali asocijuotis su tėvų meile, rūpesčiu ir švelnumu, kurių dažnai stokojame ir suaugę.
Psichologinė svorio kaupimo priežastis gali būti ir artimų santykių baimė. Taip gali nutikti, jeigu jūsų pasąmonė prisimena kažkada patirtus nemalonius išgyvenimus, susijusius su kito žmogaus artumu. Galimas daiktas, jūsų organizmui tai buvo didelis šokas, ir nors jūs pati seniai tai pamiršote, jis vis dar stengiasi išsigelbėti nuo naujų traumų.
Moterys, kurios jaučia artimų santykių baimę, nevalingai signalizuoja apie tai organizmui, o šis ginasi antsvoriu.
Emocinį valgymą skatina ir stresas, kuris organizmą verčia veikti, o šis savo ruožtu reikalauja energijos (maisto), kad galėtų kovoti su negatyviomis emocijomis.
Jeigu nuolatinį valgymą ir svorio didėjimą lydi nuovargis, nerimas, susierzinimas, mieguistumas, prakaitavimas, pykinimas, dusimas, padažnėjęs pulsas, nuolatinės įtampos jausmas, nemiga, raumenų skausmas, gali būti, jog jūs sergate nerimo sutrikimo sindromu arba depresija, todėl pirmiausiai jums reikėtų kreiptis į psichologą.
Tai ne atsitiktinumas
Kai kurie psichologai pataria antsvorio priežasčių ieškoti savo šeimos istorijoje.
Žodžiai ir simboliai, posakiai ir metaforos mūsų gyvenimą veikia kur kas stipriau nei manome. "Pasąmonė tiesiogiai reaguoja į tai, ką mes kalbame perkeltine prasme", - knygoje "Turiu save tik vieną" rašo psichoterapeutė J. Michailova. Pavyzdžiui, posakį "įgyti svorio", kalbant apie statusą, aukštas pareigas ir pan., pasąmonė priima tiesiogiai. Todėl kildami karjeros laiptais mes staiga, "be jokios priežasties" (kaip manome), imame "didėti": ir taip tampame "solidūs" bei "matomi". Šiuo atveju antsvoris tarsi patvirtina aplinkiniams, kad jų gyvenimas sėkmingas. Prisimenate vaikystėje matytą karikatūrinį pasitenkinimo simbolį - storą buržua su cilindru, kuris sėdi ant dolerių maišo..?
Pasąmoninį apkūnumo ir gerovės ryšio įsivaizdavimą galima įveikti kartu su psichoterapeutu analizuojant savo šeimos istoriją: specialios metodikos suteikia galimybę "susitikti", atkurti kontaktą su savo protėviais ir sužinoti, kaip jų gyvenimo samprata paveikė mus.
Kartais antsvoris gali signalizuoti, kad jūsų gyvenimas pernelyg įtemptas, jame per daug veiklos ir blaškymosi, atkreipia dėmesį J. Michailova. Tai gali būti ženklas, kad atėjo metas sustoti, pagalvoti, kas jums yra svarbiausia, ir sumažinti tempą.
Svorio gali neleisti atsikratyti senos bėdos, protėvių išgyventas skausmas, senų senovėje sukurtos ir iki šiol mus kaustančios taisyklės. "Sunku patikėti, tačiau dirbant psichoterapinėse grupėse, naudojant psichodramos metodiką, "susitikimų" su artimiausiais metu iš jų galima išgirsti atsakymus į labai svarbius klausimus, pamatyti problemą visai kitu rakursu, pasijusti laisviau ir padaryti tai, kas anksčiau nepavykdavo: pavyzdžiui, sulieknėti", - teigia psichoterapeutė.
Storėjam dalimis
Praeities traumos gali materializuotis ir įgauti fizinę išraišką. Kai kurie žmonės "storėja" ne visu kūnu, o dalimis: plečiasi klubai, pučiasi pilvas, riebalais apauga kaklo sritis. Sužinojus, ką apie tai mano endokrinologas, naudinga pasidairyti ir po savo šeimos praeitį.
Daugelis moterų kenčia dėl to, kad jų klubai ir pilvas tampa panašūs į antikinių vaisingumo dievybių. "Tokio pobūdžio apkūnumas dažnai būna susijęs su reprodukcijos funkcija, - sako J. Michailova. - Mano praktikoje buvo atvejų, kai paaiškėjo, kad kažkas iš plačių klubų moters artimųjų mirė per gimdymą. To meto medicinos supratimu, tai reiškia "dėl per siauro dubens". Gydytojai žino, kad problema ne čia, bet tokiais atvejais labai svarbūs žodžiai. "Siauras dubuo" - tai pavojinga, ir moteris nesąmoningai siekia jį "padidinti."
Šeimyninių istorijų analizė atskleidžia įvairius gyvenimiškus siužetus, kurie kartojasi karta iš kartos. Pilnėjanti bevaikė moteris, pavyzdžiui, gali sužinoti, kad jos senelės bei prosenelės, būdamos tokio amžiaus, vaikų jau turėjo. Savo pilnėjimu ji tarsi prisijungia prie jų. Arba atvirkščiai: ginasi pasitelkdama didelį pilvą (tarsi nėščia) nuo motinos, svajojančios apie anūkus.
Dažnai pilnėja tai, kas nejuda. Prisimenate posakį "Nekraipyk užpakalio"? Kai kuriose šeimose laisva eisena vertinama kaip seksualinė provokacija. Pasak psichoterapeutės, dažnai paaiškėja, kad tokiose šeimose buvo išprievartavimo atvejų, nesantuokinių vaikų, ir ši informacija iš kartos į kartą nesąmoningai perduodama griežtais elgsenos reikalavimais mergaitėms.
Sunkėjanti kaklo sritis, kurią protėviai vadino "našlės kupra", susiedami su dirglumu ir lytiniu nepasitenkinimu, dažnai yra perdėm atsakingų, nerimastingų ir nepatenkintų žmonių požymis: jie pikti ant gyvenimo, ant savo darbo ir kenčia hipertoniją. Gydytojai tokių žmonių paprastai klausia, kuo sirgo jų tėvai. Pasak J. Michailovos, taip pat vertėtų paklausti, kaip jų protėviai žiūrėjo į savo veiklą. Gali paaiškėti, kad perdėta atsakomybė - bendras šeimos bruožas.
Papilnėjęs žmogus blogiau jaučia savo kūną, tampa ne toks jautrus. "Priaugti svorio gali ir seksualinės arba emocinės prievartos aukos, - sako J. Michailova, - jos tarsi ginasi nuo pasaulio, privertusio kentėti." Žmogui reikia suprasti, kad yra kitų būdų apsiginti.
Mūsų laikais storumas jau nebelaikomas gerovės požymiu. Sėkmingi žmonės rūpinasi savo kūnu ir įvairiais būdais kontroliuoja jo svorį. Vienas iš būdų yra psichoterapija, padedanti geriau suprasti savo istoriją, save ir gyventi pagal principą "Gero žmogaus turi būti tiek, kiek reikia jam pačiam."
Dvilypiai troškimai
"Dvilypumas", - taip psichoanalitikas Seržas Efezas (Serge Hefez) apibūdina tai, ką moterys kalba ir ką iš tikro galvoja apie savo grožį.
Anot jo, rūpindamosi savo išvaizda moterys vadovaujasi ne tik savo, bet ir kitų žmonių pageidavimais: "Jos kur kas labiau nei vyrai plėšosi tarp noro būti savimi ir noro patikti."
Tai, kaip moterį mato kiti, veikia jos pačios požiūrį į save. Kartais jos priima savo išorinį vaizdą ir juo netgi džiaugiasi, o kartais jį atstumia suteikdamos sau skausmo.
"Moterys blaškosi tai priimdamos, tai atmesdamos save, - antrina psichoterapeutė Mišelė Froid (Michele Freud). - Jos skelbia, kad nori būti savimi, kritikuoja dietų reklamą ir lieknumo kultą, tačiau tuo pat metu yra pasirengusios imtis drastiškų priemonių, kad tik nusikratytų kelių kilogramų. Noras suprantamas, tačiau bėda ta, kad tik vienai iš penkių moterų objektyviai vertėtų sulieknėti. Iš tikrųjų dietos laikosi keturios iš penkių."
Taigi mūsų savijauta ir tai, kaip mes atrodome, labai glaudžiai susiję. Kuo lengviau ant širdies, tuo grakščiau žingsniuojame. Pasak specialistų, bet kokia psichologinė įtampa pasireiškia raumenų sąstingiu. Jeigu turime vaidinti kažką, kas iš tikro nesame, išeikvojame daug jėgų ir pavargstame, o turėdamos galimybę laisvai reikšti save, jaučiame energijos antplūdį ir tuo netgi užkrečiame juo kitus.
Teoriškai pasiekti savo vidaus ir išorės harmoniją nesudėtinga. Kita vertus... "Moteris, kuri ilgai kovojo ir vis dar kovoja, kad taptų visaverčiu subjektu, ir toliau deda pastangas, kad taptų troškimo objektu, - pabrėžia seksologė ir psichoanalitikė Ketrina Blank (Catherine Blanc). - Nesunku įsivaiduoti, kokią kainą už tai tenka mokėti. Juolab kad Vakarų kultūroje aukščiausiai vertinamos jaunos ir visai jaunutės moterys."
Žlugus meilės santykiams, ypač kai tai įvyksta sulaukus 40 metų amžiaus, anot S. Efezo, "griūva visi orientyrai, pasitikėjimas savimi, gebėjimas priimti save tokią, kokia esi". Tuo metu paprastai prasideda stadija, kurią psichoanalitikas vadina "hipernarcisizacija": perdėtas susikoncentravimas į save ir savo išorinį vaizdą.
Visi ekspertai kalba apie tai, kad pagrindinė nūdienos tendencija taip pat pažymėta dvilypumo: siekti, kad būtų pripažintas tavo unikalumas ir tuo pat metu rūpintis savo kūnu, kad galėtum gyventi su juo taikoje...
10 svarių priežasčių, slypinčių pasąmonėje
1. Bejėgiškumas.
Kadaise žodis "pilvas" reiškė "gyvenimą". Į tai, kas mums atrodo pavojinga, kūnas reaguoja gindamasis kilogramais.
2. Jausmas, jog esi paliktas.
Siela tarsi sustingsta: gyvenimo judėjimas prislopęs, apykaitos procesai sulėtėję. Antsvoris tampa duokle šiam sąstingiui.
3. Netektys.
Šilumos, meilės, maisto stoka - šie pojūčiai gali gyventi mūsų atmintyje. Noras "kaupti atsargas" materializuojasi ir virsta kūno kilogramais.
4. Noras atkreipti į save dėmesį.
Taip veikia posakis "didelis žmogus". Toks bus pastebėtas greičiau nei liesas.
5. Ištikimybės forma.
Mes saugome ištikimybę žmogui, kurio jau nebėra. Neturėdami jėgų ir noro pradėti naujus santykius, slepiamės po antsvoriu, kad nebūtume patrauklūs.
6. Bandymas užmiršti kitą problemą.
Mes stengiamės nukreipti dėmesį nuo kitos problemos. Pilnumą pastebės visi, o tai, kas svarbiausia, liks nepastebėta.
7. Artimųjų pamėgdžiojimas.
Mes mylime savo (storus) tėvus arba bijome, kad jie mus atstums, todėl (nesąmoningai) stengiamės tapti tokie, kaip jie.
8. Moteriškumo atsisakymas.
Tėvai norėjo ne mergaitės, o berniuko. Dukrai spaudimą daro motina laikydama ją savo varžove. Tuomet jos moteriškumas pasislepia po riebalų ritiniais.
9. Vyriškumo atsisakymas.
Valdingas tėvas siekia užauginti sūnų "tikru vyru". Storėdamas minkštas jaunuolis tampa panašus į mergaitę, nes jai tėvas nereikš jokių pretenzijų.
10. Seksualinis nepasitenkinimas.
Svajones apie seksą keičiame maistu ir todėl storėjame.
I paradoksas
Nors žurnalai ir moterų svetainės siūlo vis daugiau dietų ir kūno treniravimo metodikų, lieknumas bei jaunystė nėra svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos vertinamas moters grožis. "Tiburon Research" atlikta moterų apklausa parodė, 77 proc. jų savo grožį sieja su emocine būkle (laime), o emocinė būklė (laimė) diktuoja tai, kaip jos vertina savo grožį.
II paradoksas
Tęsinys. Pradžia kovo 2 d.
Kuo labiau moteriai patinka jos išvaizda, tuo daugiau savo išvaizdos trūkumų ji randa. 97 proc. 20-24 metų merginų laiko save gražiomis, tačiau iš jų 71 proc. nėra patenkintos kuria nors savo kūno sritimi. 75 proc. savo išvaizdą šiek tiek pakeistų, jei galėtų.
III paradoksas
Kuo moteris vyresnė, tuo mažiau ji koncentruojasi į savo trūkumus ir nori keisti išvaizdą. Tarp 25-44 m. moterų savo išvaizdą norėtų pakeisti 80 proc., o tarp tų, kurioms per 45 m. - jau tik 70 proc.
VERTA ŽINOTI
Kuo daugiau laiko paauglė praleidžia prie interneto, tuo daugiau šansų, kad ji susirgs bulimija arba anoreksija. Tokią išvadą paskelbė psichologas Jelis Latzeras (Yael Latzer), išanalizavęs 12-19 metų mergaičių pasakojimus, kaip smunka jų savivertė ir kyla noras laikytis dietos leidžiant laiką socialiniuose tinkluose (apklausos duomenys - news.ucf.edu). Maža to, JAV Šiaurės Teksaso universiteto psichologai apskaičiavo, kad nerimas dėl figūros sutrikdo miegą 60 proc. mergaičių, kurioms draugės patarė numesti svorio (inthenews.unt.edu).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą