Senieji palangių augalai

Mirta - šeimos medis

Botanikė prof. Asta Klimienė sako, kad senieji mūsų protėvių mėgti augalai pasižymi prieskoninėmis ir gydomosiomis savybėmis, tad buvo auginami dėl grožio, kvapo ir vaistų.

Štai mirta buvo grožio, meilės ir vaisingumo simbolis, vėliau tapęs vestuvinės aprangos atributu, įkūnijančiu tyrumą ir nekaltybę. Šiandien mirta laikoma šeimos medžiu, o ezoterikai ją vertina kaip teigiamą energiją skleidžiantį augalą.

Profesorė pataria jaunus mirtos augalus kelis kartus apkirpti, kad geriau formuotųsi krūmelis. Laistyti tik minkštu arba lietaus vandeniu, stebėti, kad žemė vazonėlyje neperdžiūtų ir gana dažnai apipurkšti lapelius.

Mirta nepakenčia užsistovėjusio vazonėlyje vandens. Ją tręšti reikėtų rododendrams skirtomis trąšomis. Dauginama sėklomis ir auginiais.

Mirtos ištisus metus skleidžia aromatą, o lapai, uogos ir žiedai vartojami kaip prieskonis.

Mirtos šakelių, kaip ir rozmarino arba čiobrelių, dedama ruošiant kepti mėsą. Lapus, panašiai kaip lauramedžio, galima vartoti sveikus arba maltus. Uogų, kaip ir kadagio, galima dėti į padažus.

Kvapusis rozmarinas

Kvapųjį rozmariną senovės romėnai ir graikai laikė šventu. Jie manė, kad rozmarinas atneša laimę ir saugo nuo piktųjų dvasių. Rozmarinas yra puskrūmis lanksčiomis šakelėmis, lengvai karpomas, greitai atželiantis ir tankėjantis.

Lietuvoje rozmarinas lauke nežiemoja, bet vasarą jam geriausia vieta balkone, terasoje ar šilčiausioje sodo vietoje, nebijo kaitros, nenudega nuo saulės, jo nepuola kenkėjai.

Prof. A. Klimienė pataria kambaryje rozmariną laikyti saulėtoje ir šviesioje vietoje. Pavasarį jis žydi žydrais, baltais ar rausvais lapų pažastyse esančiais žiedais.

Ypatingos priežiūros augalui nereikia, labiausiai tinka smėlingi ir laidūs vandeniui dirvožemiai.

Pavasarį ir vasarą rozmarinas laistomas reguliariai - karštą dieną išgarina nemažai vandens, žemei išdžiuvus pradeda vysti viršūnėlės, bet palietas atsigauna. Tręšiamas universaliomis trąšomis.

Žiemą rozmariną geriausia laikyti šviesioje vietoje 5 - 10 laipsnių temperatūroje ir nedaug laistyti. Jei kambarys šiltas, augalą reikia laikyti šviesioje vietoje kuo toliau nuo radiatoriaus. Rozmariną prieš šildymo sezoną reikia gerokai nugenėti, kad laja išgarintų mažiau drėgmės. Patariama dažnai purkšti vandeniu. Geriau peržiemoja jauni augalai.

Dauginamas sėklomis ir auginiais. Galima įsigyti ir prekybos centruose jau paaugintų augalų.

Rozmarino lapus ir ūglių viršūnėles galima skinti ištisus metus ir vartoti šviežius. Ūglius taip pat galima ir džiovinti, neprarandant jų aromato. Rozmarino skonis labai stiprus, todėl mėsai, paukštienai ar žuviai paskaninti dažniausiai pakanka jo tik truputėlio, padauginus jaučiamas labai stiprus kamparo kvapas. Šis prieskonis yra nepakeičiamas daržovių troškiniuose. Rozmarinu galima pagardinti aliejų arba actą. Paprastai viena šakelė palaikoma skystyje keletą dienų, o po to išimama.