Vaikas stengiasi susitvarkyti su savo apmaudu, pykčiu ir kitais jausmais, kuriuos jam dar nelengva ištverti, o susierzinę tėvai dažnai sutrinka nežinodami, ką daryti, nes jaučiasi kalti prieš aplinkinius ir kartu nori padėti vaikui. Psichologai pateikia keletą rekomendacijų, kurios padės šioje nelengvoje situacijoje, ypač kai isterija jau yra tapusi vaikui patogiu būdu pasiekti savo tikslo.
1. Ignoruokite
Kai vaikas, negavęs, ko nori, ima rėkti viešoje vietoje, mes jaučiamės nejaukiai ir greitai susierziname. "Patikėkite - aplinkiniai nelaiko jūsų blogais tėvais; jie tokioje situacijoje jums greičiausiai jaučia užuojautą", - tikina šeimos psichoterapeutas Miriam Čačamu (Miriam Chachamu) knygoje "Kaip nuraminti sunkų vaiką" ("How to Calm a Challenging Child").
Jeigu jūs nekreipsite dėmesio į vaiko kaprizą, rezultatas bus kur kas efektyvesnis. Jūsų pyktis reiškia, kad vaikui pavyko atkreipti dėmesį, o būtent to jis ir siekė.
2. Įvardykite jausmus
Mažam vaikui yra sunku suprasti, kas jam darosi. Jis dar nepažįsta savo jausmų ir sunkiai juos pakelia. Todėl svarbu, kad jūs pavadintumėte juos vardu: "Tu dabar pyksti." Po pauzės galite papildyti: "Pyksti, kad neperku žaisliuko, kurio labai nori." Taip išreikšite ir savo supratimą, ir atjautą. Jūs netgi galite pasakyti, kad irgi kartais labai supykstate, kai negaunate, ko norite, tačiau stengiatės su savo pykčiu susitarti.
3. Įtraukite vaiką į kovą su isterija
Isterija reiškia, kad vaikas nesusitvarko su savo jausmais, o ne tik tai, kad nori pasiekti savo. Svarbu suprasti, kad jis iš tiesų išgyvena didžiulę emocinę įtampą.
Kad vaikas suvoktų, jog nesate jam priešas, bet norite padėti, pabandykite su humoru apibūdinti tai, kas vyksta, pavyzdžiui: "Na, va: ir vėl čia atėjo teta Isterija" arba "Mus ir vėl puola Rėksnė..."
4. Neskubėkite sakyti "ne"
Užbėgti už akių isterijai lengviau nei ją įveikti. "Daugelis tėvų vaikams sako "ne" pernelyg skubotai, - įsitikinęs M. Čačamu. - Parodydami vaikui, kad esate jo pusėje, galite išvengti konflikto. Pavyzdžiui, galite pasakyti: "Aš labai norėčiau nupirkti tau šitą žaisliuką, bet, deja, jis pernelyg brangus..." Toks savo pozicijos paaiškinimas kur kas naudingesnis nei griežtas "ne".
5. Nukreipkite energiją kita kryptimi
Į stresą vaiko organizmas reaguoja archajiška reakcija: kautis arba bėgti. Todėl kartais, kad krizės būtų išvengta, galima vaikui pasiūlyti fizinės veiklos alternatyvą, pvz., pašokinėti arba eiti lenktynių.
6. Leiskite vaikui pamiršti kaltę
Už blogą elgesį ne visada reikia bausti. "Vaikas gali jaustis siaubingai, kai padaro ką nors blogo ar neteisingo, - sako šeimos psichoterapeutas M. Čačamu. - Ir tai jau yra bausmė." Jeigu leisite vaikui simboliškai išpirkti savo kaltę, jis supras, kad buvo neteisus ir kad jūs priimate jo apgailestavimą.
7. Pasiruoškite iš anksto
Išanalizuokite vaiko elgesį tose situacijose, kuriose jis rodo kaprizus, ir aptarkite su juo galimus padarinius. Pavyzdžiui, jeigu jūs ruošiatės eiti į parduotuvę ir žinote, kad vaikas gali pradėti reikalauti nupirkti žaislą, pasikalbėkite iš anksto apie tai, ką abu darysite tokioje situacijoje. Pavyzdžiui: "Aš ruošiuosi eiti į parduotuvę. Galiu pasiimti tave, bet tik su sąlyga, kad tu neprašysi ką nors nupirkti. Dabar aš neturiu tokios galimybės."
Jeigu vaikas sutinka, būtų naudinga aptarti ir tai, kas bus, jeigu susitarimo nebus laikomasi. Pasakykite: "Jeigu tu vis dėlto imsi ožiuotis, rytoj aš nebesivesiu tavęs į parduotuvę" ar pan. Tokiu būdu jūs mokysite vaiką savarankiškai rinktis ir suprasti savo elgesio priežasties ir pasekmės dėsnį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą