Vasaros vidurys, karščiai. Sunku žvejyboje ir žvejui, ir žuviai. Pirmajam dėl to, kad tiesiog karšta. Dėl to, kad per tą prakeiktą karštį reikia kažkur pasidėti, nes mojuoti spiningu per sudėtinga. Vakarop. Vakarop bus geriau. Kaip nors reikia sulaukti vakaro.
Štai tokios mintelės kartais užgula karštomis dienomis tūnant prie vandens. Iš tikrųjų karšta, kartais net ranką sunku pakelti. Tuščią - ką jau sakyti apie kažkokią meškerę. Net karpiai, ir tie šilumos vergai tokiomis dienomis sugula ant dugno. Kuršių mariose, vandenyje kur visada kažkas juda ir kabinėjasi, taip pat beveik štilis. Diena - kaip dviejų veiksmų drama. Pirmas veiksmas - anksti ryte, kitas - vakare. Viduryje - labai ilga pertrauka. Ir nėra kur įkišti beveik verdančios galvos, nebent į tą patį valgyklinės arbatos temperatūros vandenį.
Tokiu metu sugauti žuviai reikia arba didelės sėkmės arba didelio išmanymo. Išmanymu pasigirti gali nedažnas, tai ir dejuojam - nekimba. Greit situacija pasikeis. Ne kažkas čia liko iki rudens, kai vandens temperatūra ims kristi, ir žuvys, pajautusios ateinantį šaltąjį metą, pradės maitintis. Kai kurios - labai intensyviai. O kol kas - karšta.
Demokratiška plūdinė meškerė
Vienas iš demokratiškiausių (iš pirmo žvilgsnio) žvejybos įrankių - plūdinė. Atrodo, paprastesnė už ją tik dugninė meškerė. Iš tikrųjų taip nėra, bet šįkart ne apie aukštąjį pilotažą, bet apie tą paprastą, nesudėtingą plūdinę meškerę, tokią, kokią ją įsivaizduoja absoliučiai eilinis žvejys, plūdine gaudantis savo malonumui.
Rimti plūdininkai toliau gali neskaityti, vargu ar kažką ras tokio, kas jiems būtų nauja. Straipsnis skirtas tiems, kurie sustojo ties sugebėjimu užmesti maždaug ta kryptimi, kuria taikėsi, ir plūdine žvejoja be didelių pretenzijų į rimtus laimikius.
Teisingiausia turbūt pradėti nuo pačios meškerės. 4 metrai. Tokio ilgio yra universaliausias įrankis, ir čia ne aš sugalvojau, tai jau aksioma. Pageidautina, kad ji būtų lengvesnė. Vadinasi, ir brangesnė. Kiek brangesnė ir už ką - klausimas atviras. Iš praktikos galiu pasakyti, kad iki 100 litų lengvų ir patogių plūdinių meškerių beveik nebūna. Žuvis daugiau ant brangesnės neužkibs, bet pačiam žvejui bus smagiau. Dugninė gali būti iš bėdos beveik bet kokia. Jos rankoje beveik nelaikome. Plūdine dirbama intensyviau, ir jeigu žvejojama tekančiame vandenyje, tai iš rankos ji beveik nepaleidžiama. Be to, aukštesnio anglies modulio meškerė - didesnis užmetimo tikslumas, smagesnis žuvies laikymas ir mažiau pavargusi ranka.
Meškerės užmetimo svoris, vadinamoji akcija, taip pat turi šiokią tokią reikšmę. Ne lemiamą. Daugelis boloninių ir tolimojo užmetimo meškerių gaminamos 5-20 gramų užmetimo riboms. Tai nereiškia, kad tokia meškere metant 25 gramus ji sutrupės. Ne. Protingai metant ji užmes ir 50 gramų. Bet to plūdinei nereikia. Dar viena aksioma - kuo subtilesnė meškerės akcija - tuo smagiau traukti mažas žuvis. Dideles traukti taip pat galima, tik tai reikia daryti pasitelkus ritės praslydimo sistemą. Niekada neužveržkite ritės stabdžio iki galo. Nėra plūdinių meškerių, kurios tik galūne atlaikytų išprotėjusio, gal 2 kg sveriančio karpiuko atakas. Sulaužys. Kaip šiaudą. Nebent meškerė yra iš stiklo pluošto su "karvės uodegos" akcija (tokios meškerės lankstosi nuo pat ritės, užmetus banguoja dar 5 minutes ir kainuoja apie 20 litų).
Padoresnės plūdinės meškerės būna greitos arba labai greitos akcijos. Tai reiškia, kad pirmiausiai į metimą ar pakirtimą reaguoja galūnė ir tik esant didesnei apkrovai dirba likusi dalis. Būtent tokia akcija ir sudaro iliuziją, kad užkibo rimta žuvis, nors paprastai būna ne taip.
Ritė plūdinei taip pat turi savų niuansų. Pirmiausiai - lengva. Tai yra 2 arba 2,5 dydžio. Geriau su dideliu perdavimo koeficientu. Pavyzdys: jeigu standartinis ritės perdavimo koeficientas yra maždaug 1:5 daugeliui spiningautojams ir dugnine gaudantiems skirtų ričių, tai plūdinei nekliudys ir 1:6. Tai yra vieną kartą apsukus ritės rankenėlę, ant būgnelio užvyniojamos 6 vijos valo. Valas taip pat gali būti gana plonas. Nesiūlau tokio skersmens, kuriuo gaudo sportininkai. Tai per žiauru. Optimalus valo skersmuo universaliai plūdinei - 0,16-0,18 mm. Toks valas leis padaryti smulkių klaidelių traukiant didesnę žuvį ir nebus per storas. Geriau fluorokarboninis valas. Jis brangesnis, bet 2-3 kartus greičiau skęsta už paprastą. Plūdinei tai gana svarbu. Ypač kai pučia šoninis vėjas. Jeigu valas paviršiuje - vėjas tampo valą su plūde į šoną. Susidaro lankas ir būna sunku pakirsti. Pavadėlio storis ir kabliuko dydis - pagal situaciją. Būtina sąlyga, kad pavadėlis būtų plonesnis už pagrindinį valą bent 2 šimtosiomis milimetro. Kabliukai rišami atsižvelgiant į masalo dydį ir žuvį, kurią tikitės sugauti. Visais atvejais mažesni kabliukai - pranašumas.
Dabar šiek tiek apie plūdinių meškerių tipus. Pagrindiniai yra du: tolimojo užmetimo meškerė ir boloninė meškerė, arba kaip kiti vadina - boloninė palaidynė.
Tolimojo užmetimo meškerė dažniausiai būna trijų dalių ir su mažais žiedeliais. Jų būna daug. Iki 15-18. Taip padaryta tam, kad šlapias valas nesiliestų prie meškerykočio ir nestabdytų užmetimo. Boloninės meškerės dažniausiai būna teleskopinės. O gal tik teleskopinės, net nežinau. Iš principo nelabai patyrusiam žvejui, ko gero, didelio skirtumo, kokia meškere gaudyti, nėra. Kuri "prilips" prie rankos, ta ir bus gera. Savybės jų panašios.
Yra dar plūdinės meškerės be ričių "Pole", kaip jos pavadintos kataloguose. Bet čia jau kitas plūdininko etapas degraduojant iki rimto sportininko.
Keli sakiniai apie plūdes. Paprasčiausia klasifikacija būtų tokia: gylis iki 3 metrų - stacionarios plūdės, gylis virš 4 metrų - slankiojančios "Vagler", arba panašaus tipo plūdės. Dar yra užmetimo atstumas. Jeigu telkinys seklus ir gylis nedidelis - geriau stacionari plūdė, bet sunkesnė, apie 8-12 gramų. Jeigu reikia mesti toli ir ten gilu - sunkūs slankiojantys "Vagleriai".
Nenoriu išskirti jokio plūdžių gamintojo dėl reklaminių subtilybių, bet toli gražu ne visos gražiai atrodančios plūdės yra geros. Prireikus masalą numesti apie 50 metrų (jeigu užteks dioptrijų pamatyti kibimą), nedaugelis gamintojų gali pasiūlyti stabiliai ir gerai lekiančių plūdžių. Dar yra svareliai, jų sudėliojimo principai, bet nebėra vietos. Paprastam, poilsiniam žvejojimui tai ne taip ir svarbu.
Vobleriai "Salmo Hornet"
Ne veltui ši serija pavadinta būtent šitaip ("hornet" anglų kalba - širšė). Maži, agresyviai dirbantys ir dažniausiai ryškūs vobleriai - puikus masalas įvairiems plėšrūnams tiek stovinčiame, tiek tekančiame vandenyje.
"Hornet" vobleriu žvejojant srovėje pakanka masalą traukti vos greičiau už srovę, ir jis jau skleidžia agresyvius judesius provokuodamas plėšrūnus. Žinoma, mažiausiems "Hornet" modeliams įrankius ir valus reikia parinkti subtilius. Plonas valas, maži segtukai - priedai, kurie turi mažiausiai įtakos voblerio judesiams vandenyje. Šiuo metų laiku, kai plėšrūnams irgi karšta ir tingu, ryškiaspalviai ir agresyvūs maži masalai - pats tas, kuo galima bandyti juos suvilioti.
"Hornet" vobleriai gaminami nuo 2,5 iki 5 cm dydžio, nuo 1,5 iki 14 g svorio. Nėrimo gylis - nuo 0,5 iki 3,5 m užmetant spiningu ir nuo 1 m iki 6 m velkiaujant.
Tinka beveik visų plėšrių žuvų žūklei, bet būtent šiuo metų laiku, ko gero, įtikinamiausiai paveiktų šapalo vaizduotę. Spalvinimo variantų pakankamai daug, kad išsirinktų ir žvejys, ir žuvis. Tikra širšė su trišakiu geluonimi uodegoje.
Tverai 2012
Šiemet tradicinio itališkų automobilių mėgėjų sąskrydžio "Tverai 2012" programoje - vėl tradicinės žvejų varžybos su demokratiškomis taisyklėmis ir nejuokingu priziniu fondu.
Varžybų diena - po savaitės, rugpjūčio 11-oji.Viskas vyks kaip visada Antano Budriaus kaimo turizmo sodyboje Lopaičių kaime šalia Tverų. Patikslinsiu - tvenkinyje šalia sodybos.
Vyraujanti fauna - karpiai ir karosai. Kadangi varžybos demokratiškos, tai dalyvavimas iš šalies galimas susimokėjus minimalų startinį mokestį. Smulkiau - www.tverai.forzaitalia.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą