Gyvename keistame amžiuje, kai, pavyzdžiui, pleiskanos yra didesnė gėda nei venerinė liga. Mokame už tai, kad turime namą. Jei jo neturime - mokame dar daugiau. Pažvelgus giliau - tai atrodo ne visai teisinga. Dalį suvartoto vandens organizmas pasiima toms normalioms drėgmės proporcijoms išlaikyti, dalį namuose suvartoto skystimo mes paliekame kur nors gamtoje. Tai ypač tinka žvejams. Kita vertus, dalį parduotuvėje pirktų gėrimų paleidžiame į nuotekas. Manau, reikėtų daugiau skaitiklių... kai kur. Ir su siaubu laukiu tos dienos, kai televizorius įkyriai pradės siūlyti higieninius įklotus vyrams.
Dar viena šilumos dozė, atseikėta šią savaitę, pašildė vandenį ir aplinką aplink jį. Niekam nuo to blogiau nebuvo - nei žuvims, nei tiems, kuriems jos rūpi. Deja, šita savaitė buvo tokia apkrauta darbeliais, trukdančiais žvejoti, bet būtinais padaryti, kad teko padaryti kelias pateisinamas pravaikštas žvejyboje. Tad galiu parašyti tik tiek, kad jeigu užvakar ir kibo, tai šiandien turbūt nebe... Šiluma, skaniai šildžiusi pilvą darbo dienomis, laikinai traukiasi į pogrindį, visam savaitgaliui, o daugeliui žuvų pavasarį tai nepatinka. Kaip ir žmonėms. Kita vertus, dabar gegužės vidurys, tad daugiau ar mažiau tai šen, tai ten kas nors vis tiek kimba. Reikia pasiblaškyti, reikia paieškoti. Karšius už Nemuno deltos regioninio parko ribų gaudyti galima ir jie tikrai kabinėjasi. Galbūt šiandien jų sugausite mažiau, nes šalta, bet nuo to nebus blogiau nei jiems, nei jums. Kuo mažiau karšių šiuo metu pateks į keptuvę, tuo daugiau išnerš. Žvelgiant į perspektyvą, tai nėra blogai.
"Baltijos menkė 2012" nukeliama iki geresnių orų
Tradiciškai gegužės viduryje, tradiciškai prie Palangos gelbėjimo stoties šiandien turėjo vykti tradicinis Baltijos menkių viliotinis - "Baltijos menkė 2012". Renginys jau turi gana solidžią istoriją, beveik visada gausus dalyvių ir visada ten kovojama dėl solidaus pagrindinio prizo. Taigi... viskas nukelta į gegužės 26 dieną, šeštadienį po dviejų savaičių. Priežastis paprasta - absoliučiai nesušnekamas vakarų vėjas, kuris, pasak sinoptikų, jau dabar turėtų siekti 12-14 m/s. Toks vėjukas kiek per stiprus mėgėjiško tonažo laivynui, todėl kartu su Palangos miestelio kurortinio sezono atidarymu vieno iš tradicinių ir vieno iš originaliausių jo akcentų nebus. Norintys "persimesti" dėl pagrindinio prizo visą informaciją pamatys portale laivynas.lt, o norintiems šiaip sau pažiopsoti į renginį teks palaukti porą savaičių. Vėjas Baltijoje toks dalykas, kad prieš jį nepapūsi...
O Papėje plekšnes gaudys
"Laivynas" dėl komplikuotų oro sąlygų buvo priverstas "Baltijos menkę" nukelti iki geresnių laikų, o štai kitos tradicinės varžybos - "Baltic chalenge 2012", kurios jau keleri metai vyksta Latvijoje, Papėje, nors ten dalyvauja beveik tik lietuviai, - įvyks.
Šie populiarūs renginiai dažnai sukrenta į vieną savaitgalį. Matyt, todėl, kad gegužę yra tik keturi savaitgaliai, o pagal įvairių rimtų žvejų varžybų skaičių jų turėtų būti bent aštuoni. Šiemet yra galimybė sudalyvauti ir šen, ir ten. Šių varžybų profilis kitoks.
Žvejojama nuo kranto. Vieną dieną (tai teoriškai turėjo būti jau vakar) žvejojama spiningais įsibridus. Kita diena skirta plekšnėms gaudyti dugninėmis meškerėmis. Ir vienas, ir kitas reikalas kelia rimtų abejonių. Jeigu plekšnes esant 12 metrų vėjui dar teoriškai įmanoma gaudyti, turint 200 gramų svarelius su ilgais nagais, kurie, beje, turėtų būti išmokyti tik nukritę ant dugno iškart stipriai įsikibti, tai bristi su spiningu į jūrą esant tokioms bangoms, nepalikus testamento ir širdingai neatsisveikinus su vaikais - neprotinga. Matyt, spiningautojams teko lakstyti pakrante pirmyn atgal bėgant nuo bangų ir bandyti užkabinti kokią bangos pritrenktą vėjažuvę.
Registracija į plekšnių gaudymo varžybas baigiasi 8 ryto, tai norintys teoriškai dar gali suspėti. Suspėti ten, kur normalus žmogus tokiu oru nosies nekištų. Bet jei mes būtume normalūs - nežvejotume bet kur ir bet kada, o spoksotume į vyriškų higieninių įklotų reklamą per TV.
Dar apie jūrą
Nepaisant to, kad šį savaitgalį dėl pikto vėjo neteks pažvejoti Baltijoje nei nuo kranto, nei toliau nuo jo - nepamirškim, kad gegužė yra didžiųjų plekšnių mėnuo. Dabar ir dar nedidelį gabaliuką birželio jos laikosi arti kranto, kur jas galima pasiekti meškere. Įšilus vandeniui, jos pasitraukia lygiai tiek, kiek neįmanoma užmesti nuo kranto. Tai plekšnes pasitaikius progai ir esant norui reikėtų gaudyti dabar. Vis dar yra norinčių pabandyti žvejybą nuo kranto Baltijoje, bet nesiryžtančių tai daryti dėl įvairių priežasčių. Tai meškerių nėra, tai nežinia kur žvejoti, tai dar kas nors...
Šiaip žvejyba jūroje yra labai paprasta ir net, sakyčiau, primityvi. Gėlame vandenyje žuvys evoliucijos ir mūsų, žvejų, dėka išsiugdė šiokį tokį intelektą ir imunitetą mūsų masalams, o štai jūrinės žuvų rūšys dar stipriai atsilieka. O gal intelektas čia niekuo dėtas. Upėse ir kitose gėlose balose žuvų liko kur kas mažiau. O mažesnė populiacija reiškia mažesnį žioplių, kvailių ir patologiškų apsirijėlių procentą. Sugauti vis sunkiau. Liko tik atsparūs įvairioms masalų reklamoms individai. Jūroje kvailių ir apsirijėlių dar užtenka, todėl esant palankioms plekšnių apetitui sąlygoms, jų tikrai pagausite. Daugiau ar mažiau, didesnių ar mažesnių - jau kitas klausimas. Priklauso nuo vietos ir "plekšnienos" tankumo toje vietoje.
Įrankiai tam reikalui irgi gana paprasti. Svarbu, kad jais būtų galima užmesti didelį svorį, ne mažiau kaip 3 uncijų, ir užmesti kuo toliau. Idealus variantas - karpiniai kotai. Biudžetinė versija - "karvės uodegos" akcijos pigūs stiklo kompozito šakaliai, kurie vienodai gerai meta ir 30, ir 100 gramų. Tiesa, tokiais kotais numesti tiksliai ten, kur norite, yra gana sudėtinga. Bet jūra plati, tad 10 metrų į kairę ar 20 į dešinę - neturi daug reikšmės.
Kiek labiau komplikuotas dalykas yra stovas meškerėms. Yra tikri jūriniai stovai, skirti būtent tam reikalui, bet ramiu oru puikiai galima išsiversti ir be jų. Tiks bet kokie stiprūs ilgi kuoliukai. Ilgi ir stiprūs - tam, kad juos gana giliai reikia susmeigti į smėlį. Pakrantės smėlis - labai šlapias ir nestabilus reikalas: ką tik kuoliukas dar stovėjo, o po 5 minučių - jau nuvirtęs. Suvarius kuoliuką į smėlį pusę metro, galima tikėtis šiokio tokio stabilumo.
Masalai plekšnių žvejybai taip pat paprasti - virtos krevetės, kurių pilna prekybos centruose, ir šviežios žuvies gabaliukai. Kad ir kuojos ar karpio išpjovos. Žuvis turi būti kuo šviežesnė, kad geriau laikytųsi ant kabliuko, nes metimas tolimas ir stiprus, o krevetę išlukštenus irgi reikia gana kruopščiai užmauti ant kabliuko, kad metant nenuskristų į šoną. Plekšnės kibimas dažniausiai gana švelnus, bet jeigu nepastebėjote - ne bėda. Alkana plekšnė ryja kabliuką tol, kol jis atsiduria kažkur vidurių katakombose. Paprastai pražiopsojus kibimą tenka imti peilį ir studijuoti plekšnės vidaus organus. Arba nutraukti pavadėlį. Sistemą plekšnių žvejybai lengva pasidaryti pačiam, prie valo maždaug 30 cm atstumu vienas nuo kito pririšus du pavadėlius su ilgakočiais kabliukais, arba nusipirkti parduotuvėje. Jų ten rasite įvairiausių versijų.
Orai neteisingi
Orai savaitgalio dienomis bus tikrai neteisingi, palyginti su praėjusios savaitės orais. Šiandien labai pūs vėjas, rytoj turėtų pūsti kiek mažiau. Abi dienas temperatūra, palyginti su darbo dienomis, bus daug žemesnė. Laikas, kurio negaila paaukoti uošvienei, namų darbams ir kitiems niekams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą