Aleksandras Vasiljevas žavėjosi Šilute

Į Šilutę atvežta kolekcijos dalis, pavadinimu "Miestas ir mada", atspindi 1880-1914 m. Europos moterų aprangos stilių. XIX-XX amžių sandūroje įvairias meno sritis apėmusi mada vadinama modernu, secesija arba jugendu. Šiuo laikotarpiu moterys emancipavosi: vadavosi iš korsetų, suknelės keitė siluetus, blankios spalvos ryškėjo...

Hugo Šojaus muziejuje eksponuojamos vasarinės, žieminės, pasivaikščiojimui, vizitams skirtos suknelės, apsiaustai, vaikiška apranga, aksesuarai, portretai.

Pasak muziejaus direktorės Indrės Skablauskaitės, derybos dėl galimybės Šilutėje eksponuoti A. Vasiljevo antikvarines sukneles ir aksesuarus vyko keletą mėnesių. Iš pradžių į tokį sumanymą jis žiūrėjęs skeptiškai, abejodamas, ar nedideliame miestelyje tam bus sudarytos tinkamos sąlygos.

"Labai džiaugiuosi galimybe čia lankytis ir esu maloniai nustebęs, kad jūs turite štai tokį muziejų", - parodai skirtomis erdvėmis nuoširdžiai žavėjosi A. Vasiljevas. Jis gyrė muziejaus interjerą, sukurtą skoningai, su meile ir išmanymu. "Patikėkite - aš žinau, kiek reikia investuoti darbo ir lėšų, kad būtų štai toks rezultatas."

A. Vasiljevas papasakojo nuo 1982 m. gyvenąs Paryžiuje, turįs nekilnojamojo turto visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, neseniai įsigijęs senovinį namą Krante (rus. Zelenogradsk, Kaliningrado sr.). Svečias didžiavosi turįs Lietuvos pilietybę (suteikta 1998 metais). Jo mama - aktorė, kilusi iš Vilniaus krašto. Kalbėti lietuviškai sakė nemokantis.

Mados istorikas prisipažino Šilutėje tikėjęsis rasti antikvarinių daiktų krautuvę, bet tokios čia nesama, tad teko pasitenkinti "Humana", kur, pasak jo, taip pat galima rasti įdomių dalykų.

Antikvarinių suknelių, sukurtų Lietuvoje, A. Vasiljevo kolekcijoje nėra, nes "Lietuva niekada nebuvo mados centras". "Taip, čia buvo madingų žmonių, bet drabužius jie dėvėjo pasiūtus kituose Europos miestuose." Meno žinovas sakė kolekcionuojąs ne tik senovinius drabužius ir aksesuarus, - jis ieškantis to, kas unikalu.

"Jeigu, pavyzdžiui, jūs turite Juozo Statkevičiaus suknelę, aš mielai ją priimsiu į savo kolekciją", - šypsojosi A. Vasiljevas ir pridūrė, kad jo lobyne, kurį kaupia jau 45 metus, yra saugomi ir Lietuvos žvaigždžių (aktorių, dainininkų, netgi politikų, kaip antai Vytauto Landsbergio) vakariniai, sceniniai, vestuviniai etc. apdarai.

"Didelė dalis mano sukauptos kolekcijos yra padovanota, nes žmonės nenori, kad jų unikalūs drabužiai prapultų", - sakė dizaineris. Kita dalis - įsigyta už pinigus, ir labai didelius.

Iš viso A. Vasiljevo kolekcijoje sukaupta arti 6000 eksponatų. Jie datuojami nuo XVII a. Turįs ir antikinių vertybių. Taip pat jis yra sukaupęs apie 2000 portretų.

Svečias akcentavo, kad Šilutės muziejuje eksponuojamos vienos suknelės vertė yra maždaug 3000 eurų. Daugelis iš jų yra rankų darbo šedevrai. Iš viso čia atvežta 130 eksponatų.

Dizaineris sakė, kad visiems eksponatams reikalinga ypatinga priežiūra: restauracija ir konservacija. "Po kiekvienos parodos 2-4 suknelės turi pereiti tam tikrą reabilitacijos kursą tam tikrose "gydyklose". Eksponatų išsaugojimui skiriame ypač daug dėmesio."

Aleksandro Vasiljevo fondas, gyvuojantis Vilniuje, nuolat organizuoja parodas Lietuvoje ir visame pasaulyje, šiuo metu jos vyksta Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje. Parodos suskirstomos temomis, kaip antai: XIX a. kurortų ir paplūdimių mada, vestuvių apranga, senoviniai apatiniai drabužiai, art-deco stilius, vaikiško kostiumo raida, Chanel, Dior suknelės, gamtos ir mados simbiozė ir t. t.

Apie kiekvieną eksponatą A. Vasiljevas galėtų aistringai kalbėti valandų valandas, pradėdamas nuo sagos ir plačiai nušviesdamas epochos, kurioje ji gimė, kultūrą ir papročius bei jiems įtakos turėjusius istorinius įvykius. Pavyzdžiui, mados istorikas atkreipė dėmesį, kad iki Pirmojo pasaulinio karo moterų aprangoje nebuvo jokios erotikos (juo labiau jos negalėjo būti protestantiškuose kraštuose, Vokietijoje, kuriai priklausė Šilokarčema-Šilutė). Vėliau į Europos miestų moterų madą ėmė skverbtis visiškai naujos detalės. "Iki karo vyrų buvo daugiau negu moterų, ir demonstruoti kūną, atidengiant kojas, krūtinę, nugarą, joms nebuvo reikalo. Šis poreikis atsirado tada, kai karas pasiglemžė milijonus vyrų..." - pasakojo A. Vasiljevas.

Paroda Šilutėje veiks iki rugsėjo 22 dienos.

MĖLYNAS sukneles (o prie jų - mėlynas kojines) dėvėdavo mokytojos - kad užtiškusi rašalo dėmė nebūtų matoma. Iš čia kilo mokslo moterų epitetas Mėlynoji kojinė.

IŠSIVADUOTI iš korseto moterims padėjo Paryžiaus dizaineris Polis Puarė (Paul Poiret, 1879-1944). XX a. pradžioje jis pasiūlė sukneles su paaukštinta talija (jo kūriniai - paskutinėje nuotraukoje). "Bet kartu su korsetu dingo ir moterų talija", - šmaikštavo A. Vasiljevas.

AKSESUARAI. Parodoje demonstruojamos skrybėlaitės ir plieniniai segtukai joms prisegti (kad nenuneštų vėjas), kurie, beje, praversdavo ir apsiginti nuo priekabiautojų. Segtukai išnyko atsiradus tramvajui, mat badydavo pakeleiviams akis. Taip pat čia demonstruojamos miniatiūrinės rankinės ir jose turėję tilpti flakonėliai su druska - korsetais suveržtoms ir nualpusioms damoms gaivinti. Korsetų damos atsisakė tik apie 1914 m.

EUROPIETIŠKŲ suknelių A. Vasiljevas įsigyja įvairiuose pasaulio kampeliuose, daugiausiai jų randa Prancūzijoje, Anglijoje ir JAV, o kai kurie parkeliauja ir iš Argentinos bei Čilės.

BLYŠKUMAS. Pirštinaitės, rankinukas, veidą nuo saulės saugantis skėtis, - be jų miestietės neišeidavo iš namų. Skėtis saugojo veidą nuo saulės, mat įdegis rodė prasčiokės (dirbančios lauke) kilmę. "Liguistumas tuomet buvo madingas", - sakė dizaineris.

SPALVOS. A. Vasiljevas pasakojo, jog XIX - XX amžių sandūroje drabužiai buvo praktiški, tamsių spalvų, nes cheminių valyklų neegzistavo, o gatvėse karaliavo karietos, traukiamos arklių, kurie savo "reikalus" palikdavo damoms po kojų...