Namukuose būna įrengtos viengulės arba dvigulės lovos, spintos, staliukai, dujiniai židiniai, virtuvės baldai su visa virtuvės įranga - dujinėmis viryklėmis, orkaitėmis, šaldytuvais. Kiekvienas namelis turi dušo kabiną ar net pusvonę, prabangesnieji - ir vonią, taip pat praustuvę ir tualetą. Vandenį namukuose šildo dujiniai vandens šildytuvai.
Pigesnieji nameliai turi elektrinius radiatorius, prabangesnieji - centrinio šildymo sistemą, reikia tik prijungti dujų balionus.
Anot M. Satkevičiaus, iš Anglijos vežami namukai gaminami iš aliuminio, sienų tarpai užpildomi putų polistiroliu. Aliumininių namukų lietuviškas klimatas "negąsdina" - jie atsparūs drėgniems orams.
Nameliuose, kuriuose įrengtas centrinis šildymas ir plastikiniai langai su stiklo paketais, gyventi būtų galima, kol temperatūra už lango nukris iki 10 laipsnių šalčio. Pigesni namukai su paprastais aliuminio langais pritaikyti gyventi iki -3 laipsnių.
Vis dėlto, anot M. Satkevičiaus, norint tokiuose nameliuose gyventi nuolat, juos reikėtų apšiltinti - papildomai dėti 15 centimetrų storio šiltinamosios medžiagos ir plastiko arba medžio apdailos sluoksnį. Kai kurie nuolatiniam gyvenimui perkami nameliai statomi ant pamato ir apmūrijami - taip jie dar labiau supanėšėja į gyvenamąjį namą.
Pasak individualios įmonės "Šiaurys" vadovo Vidmanto Mačiulio, dažniausiai tokie nameliai apšiltinami norint sumažinti kuro sąnaudas, tačiau jei žiemos tokios kaip praėjusioji, įmanoma gyventi ir be apšiltinimo.
Namukus nesunku prijungti prie elektros tinklų, nuotekų valymo įrenginių. Hidroforu iš šulinio tiekiamas vanduo.
Pigesni - į sodą
M. Satkevičiaus teigimu, namukų populiarumo priežastis yra itin greitas jų pastatymas ir pritaikymas gyventi. Pasistyti sode užtruktų apie porą valandų, o jeigu norima apšiltinti ir pritaikyti nuolatiniam gyvenimui, reikėtų maždaug poros savaičių.
Anglijoje namukai perkami poilsiui. Anot M. Satkevičiaus, ten netgi teikiama tokia paslauga - namukai sutartam laikui paimami ir nugabenami į kokią nors kurortinę zoną, kur šeimininkai poilsiauja, o vėliau pargabenami atgal. Be to, jie statomi darbininkams, besidarbuojantiems žemės ūkyje - dažnai tokiuose gyvena uždarbiauti ten išvykę emigrantai.
Mūsų šalyje tokius namelius populiariausia pirkti į sodą, tam renkamiesi pigesni, paprastesni variantai. M. Satkevičius pataria namelius statyti ant plytelių ir paremti per vidurį - tada jie stovės tvirtai ir nelinguos. Namelius galima drąsiai palikti žiemoti - jų sienos drėgmės nebijo, kai kurių net yra plaunamos. Drėgmė kenksminga tik baldams, todėl rekomenduojama per žiemą visuose kambarėliuose, kaip ir įprastiniuose sodo namuose, palikti po kibirą druskos.
Pasak V. Mačiulio, nuolatiniam gyvenimui tokius namelius perka jaunos šeimos, kurioms įprastinio būsto kainos yra per didelės.
M. Satkevičiaus teigimu, nuolatiniam gyvenimui jie dažniausiai perkami į kaimo vietoves.
Į Lietuvą paprastai atvežami naudoti nameliai. Pasitaiko, kad juose paliekami ir elektriniai virduliai, mikrobangų krosnelės, įvairios interjero detalės.
Kaina priklauso ne tik nuo namelio dydžio ir įrangos, bet ir nuo nusidėvėjimo laipsnio. Pasak M. Satkevičiaus, nauji namukai atvežami tik pagal individualų užsakymą, bet tai nėra populiaru, nes jie gana brangūs.
Gamintojas suteikia namukams penkiasdešimties metų garantiją, taigi atsižvelgiant į nusidėvėjimo laipsnį pas mus atkeliavę naudoti nameliai gali tarnauti 30-40 metų.
Rašyti komentarą