Klaidos, už kurias neatleidžiama

Klaidos, už kurias neatleidžiama

Įsivaizduojate, kad apie etiketo subtilybes žinote viską? Imkime ir patikrinkime! Juk geros manieros, kaip taikliai pastebėjo XVIII a. anglų rašytojas ir diplomatas Philipp Chesterfield, - geriausia apsauga nuo blogų aplinkinių manierų. O juk anglai apie tai nusimano...

Karalių mandagumas

Etiketas - ne tik mokėjimas elgtis karaliaus dvare. Tai rinkinys kasdienių ir gana banalių taisyklių, nustatytų tam, kad visiems būtų malonu gyventi vieniems šalia kitų. Kaip sakė nepamirštamasis Antonas Čechovas, „geras išsiauklėjimas pasireiškia ne tuo, kad neapipilsite padažu staltiesės, o tuo, kad nepastebėsite, jeigu tai padarys kas nors kitas“. Tačiau reikia skirti etiketo išmanymą ir žmogaus geras manieras. Jūs galite ir nežinoti, kaip dera valgyti omarą, bet jeigu aplinkiniams vis tiek bus malonu su jumis bendrauti ir pašnekovo atžvilgiu visuomet būsite nusiteikę geranoriškai, galite ramia sąžine pamiršti, kuo amerikietiškas valgymo stilius skiriasi nuo europietiško. Prisiminkime apmaudžius riktus, kuriuos darome kasdien, bendraudami su kolegomis ir su namiškiais. Darome, ir beveik niekada apie tai nesusimąstome.

Draugiškas ir malonus bendravimas

Net jeigu jūs apsirengę pagal naujausią madą ir judate grakščiai kaip baleto šokėja, aplinkiniai tikrai negalės atsikratyti įspūdžio, kad bendrauja su drambliu indų parduotuvėje, jeigu nuolatos statysite juos į nepatogią padėtį savo netaktiškais klausimais.

Net labai artimai bendraujant reikėtų laikytis tam tikro atstumo ir būti taktiškiems. Nederėtų seniai susitikinėjančios poros klausti, kada jie pagaliau tuoksis, o seniai susituokusių draugų kamantinėti, kada jie planuoja susilaukti vaikų, - vien todėl, kad tai visiškai ne jūsų reikalas. Prie tokių netaktų reikia priskirti klausimus-įtarimus dėl kieno nors nėštumo, amžiaus, dantų protezų, paskirtų kontraceptinių priemonių ir kontaktinių lęšių.

Nemandagu sakyti komplimentus kam nors vienam, jeigu esate draugijoje. Beje, apie komplimentus. Nemokame jų sakyti, bet dar labiau nesugebame tinkamai jų priimti - oriai ir su šypsenėle. Prisipažinkite, kiek kartų, išgirdusios nuoširdų pagyrimą „Kokia graži suknelė!“, užuot atsakiusios „Ačiū“, pradėdavote nerišliai aiškinti, kad iš tiesų sustorėjote, ir ši suknelė - vienintelė, į kurią telpate. Nuvertindami komplimentus savo adresu, mes aplinkiniams greitai atmušame norą juos sakyti. Juk mes tarsi abejojame pašnekovo nuomonės vertingumu. Ir niekam nepatinka klausytis, kas jūs iš tiesų per pabaisa. O visų moterų mėgstamą frazę: „Aš juk neatrodau stora su šia suknele/ megztiniu / džinsais?“ reikia vieną kartą visiems laikams išbraukti iš leksikono. Vyrai jos tiesiog nekenčia, nes teisingo atsakymo į šį klausimą tiesiog nėra.


Skundai, bumbėjimas, niurzgėjimas, kad kas nors su jumis bjauriai elgiasi - taip pat ne geriausia pokalbio draugijoje tema. Pirma, taip elgdamiesi, jūs nesąmoningai siunčiate signalą aplinkiniams, kad su jumis taip elgtis galima. Antra, atkakliai eskaluodami nemalonias temas (savo chronišką infekciją arba pašnekovo ankstyvą nuplikimą), jūs tiesiog atstumiate žmones.

Taisyti kitų kalbos klaidas taip pat laikoma nemandagumo viršūne. Tikrai išauklėtas žmogus nevertins kitų manierų ir nemanys, kad kiti vertins jo manieras. Tačiau patiems reikia kontroliuoti savo kalbą ir neprikaišioti į ją žodelių - parazitų. Todėl, kad būti „tipo, ledi“ - neįmanoma.

Dar kartą apie meilę

Gerų manierų, kaip sakoma, nepragersi, net namuose. Ir neverta stebėtis žodžiu „net“. Darbe mes mandagūs, gražiai susišukavę ir skaniai kvepiame parfumerijos naujovėmis, o namuose? Su chalatu, išsitampiusiais trikotažiniais marškinėliais ir apsmukusiomis sportinėmis kelnėmis, su suktukais plaukuose arba į visas puses styrančiais plaukais, suirzę ir menkiausia dingstimi pasiruošę išlieti nepasitenkinimą ant kito! Apie kokią asmeninę erdvę ir pagarbą galima kalbėti, jeigu sutuoktiniai nesidrovi namuose vaikščioti atrodydami kuo nepatraukliausiai? Kokia paslaptimi gali likti moteris, siunčianti vyrą į vaistinę parnešti dėžutės tamponų? Žinoma, lygybė ir brolybė - puikūs dalykai, bet vis dėlto sutikite, kad jūsų antrajai pusei kai ko žinoti nebūtina, pavyzdžiui, jus kamuojančio vidurių užkietėjimo kronikos.

Išlaikyti jausmų stiprumą - tai sunkus kasdienis darbas. Bet tą daryti verta! Neaptarinėkite mylimojo su draugėmis, ypač jam girdint. Atsiminkite - kiti su jumis bendrauja kaip su pora, todėl bet kokie priekaištai jo adresu tenka ir jums. Tai labai vulgaru. Be to, vyrai savo draugėms neatleidžia už visaliaudinę kritiką ir žeminimą prie visų. Beje, ir jie ne be nuodėmės: juk ne vienas mėgsta kilstelėti savo vertę, draugams ir pažįstamiems pasakodamas, kokia jo žmonelė kvailutė ir nemokša. Žmonelė kenčia ir tyli, bet tokia nepagarba vieną kartą jam atsirūgsta. Partnerio fiziologinės sandaros ypatumai - taip pat ne ta tema, kurią reikėtų aptarinėti su draugais, net artimais. Ir, beje, „ačiū“ ir „prašau“ - tai ne Sevro porceliano servizas, kuris išimamas iš indaujos per dideles šventes. Tai žodžiai, kurie turėtų visiems laikams įsitvirtinti jūsų žodyne. Meilūs kreipiniai ir mandagiai formuluojamos frazės - štai kas padės išsaugoti gerus tarpusavio santykius. Kaip ir tvarkinga išvaizda, kuri būtina pirmiausia jums patiems, iš pagarbos sau, o tik paskui kitam žmogui.

Etiketo klaidos gali kainuoti labai daug - karjerą, draugystės ir meilės santykius, reputaciją... Todėl nereikia numoti ranka į tai, kas atrodo menkniekis, bet tik iš pirmo žvilgsnio.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder