Veikiausiai esmė ta, kad aš esu aistringas vartotojas. Dievinu vaikščiojimą po parduotuves. Tiesa, nesu tikras dėl savo genialumo.
Japonijos ir Europos kultūra stipriai skiriasi?
Be abejonės. Mes ryjame informaciją šviesos greičiu ir todėl sekame madą, laikomės jos tendencijų, pamirštame sena, perkame nauja. O europiečiai labiau pasitikintys savimi, jie tiksliai žino, ko nori. Jie labiau prisirišę prie daiktų. Iš čia kyla pirkėjų elgsenos skirtumai.
Dabar turbūt smarkiai sumažėjo drąsių, brangių projektų ir įdomių pasiūlymų?
Visa tai aš jau išgyvenau. Japonijoje, kai tik pradėjau, buvo panaši situacija. Mes gyvenome kaip ekonominiame burbule, kuris staiga sprogo. Todėl man nebaisu. Kaip ir anuomet, tai turi duoti impulsą kokybinėms permainoms. Pavyzdžiui, vis daugiau perkama internetu. Mano užduotis - sugalvoti, kaip išrūkyti žmogų iš namų.
Kodėl prireikė uždaryti "Colette" dviem mėnesiams ir viską ten pakeisti?
Parduotuvei jau 11 metų - per tą laiką patalpos suskirstymas zonomis paprasčiausiai paseno. Buvusi "Colette" išvaizda man beprotiškai patiko, bet savininkė Sara nusprendė, kad atėjo laikas rekonstrukcijai.
Kas būtent paseno?
Pavyzdžiui, gatvės drabužiai tapo reiškiniu, kurio nevalia ignoruoti. "Colette" jiems beveik nebuvo vietos. Dabar yra. Be to, parduotuvės viduje pakeičiau vaikščiojimo schemą. Akivaizdu, kad "Bathing Ape" ir "Thom Browne" turi skirtingus pirkėjus, ir būtų keista laikyti juos šalia.
O kodėl jūs palikote manekenus? Argi tai ne senamadiška?
Savininkai nė už ką nenorėjo jų atsisakyti. Bet aš sutinku, kad jų galėjo būti ir mažiau.
Jūsų parduotuvėse daug šviesos, ir sklinda ji pačiu neįtikinamiausiu kampu...
Pavyzdžiui, iš apačios.
Tiesa. Apšvietimo vaidmens neįmanoma pervertinti. Jeigu man tektų rinktis tarp tinkamo apšvietimo ir, pavyzdžiui, neribotos gausybės medžiagų, aš imčiausi šviesos.
Nemanote, kad kai parduotuvė perkrauta dizaino, drabužiai pasitraukia į antrąjį planą?
Į dešimtuką. Jūs tikriausiai žinote "Uniqlo" markę. Aš dirbau su jais Niujorke. Idėja buvo ta, kad dizainas išvis nebūtų pastebimas. Drabužiai man tapo viena iš medžiagų.
O kokie drabužiai, turi reikšmės? Galima, pavyzdžiui, paimti "Uniqlo" ir sukeisti su "Marc Jacobs" vietomis?
Tai būtų labai labai keista.
Ar atskleisite kokią nors profesinę paslaptį? Kaip įvilioti į parduotuvę žmogų, kuris tik ėjo pro šalį?
Negalima atversti iškart visų kozirių. Reikia intrigos. Tarkime, eidami pro parduotuvę jūs matote, kad už pirmosios salės yra dar kažkas. Bet kas būtent - nematote. Reikia užeiti, kad sužinotum.
Ar įmanoma, kad vieną dieną mažos parduotuvės bus visiškai suvalgytos didžiulių prekybos centrų?
Nemanau. Veikiau reiktų kalbėti apie konkurenciją tarp megaparduotuvių ir interneto.
Jūs kūrėte dizainą daugybei drabužių parduotuvių. Ar negalvojote apie savo drabužių liniją?
Interjero dizaino srityje aš noriu būti numeris vienas. Mados srityje niekada netapsiu pirmas.
Parengė Olga Beleičeva
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą