Persiški kilimai - prabangos elementas

"Lietuviams visi kilimai yra persiški - ir belgiški, ir indiški, ir pagaminti Kinijoje, ir parduodami Maroke", - švelniai ironizuodama sako persiškų kilimų ekspertė ir kolekcininkė Laura Bohne.

Lietuvoje apie juos mažai žinoma. Be to, pasak L. Bohne, persų kilimų raštai nėra patentuoti - tiek indai, tiek kinai nukopijavo  persiškų kilimų raštus, ir tik įgudusi akis gali atskirti tikrą daiktą nuo beverčio.

"Visada atsiranda nesąžiningų prekeivių, kurie sugeba įkišti niekalą. Ar senas kilimas yra vertybė? Nebūtinai. 50 metų senumo kilimas nėra antikvaras, jis gali būti tik paprasčiausiai senas kilimas. Ar tai prabangos elementas? Taip. Jie kainuoja brangiai. Autentiškas persiškas kilimas gali kainuoti nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių litų", - sako ji.

Kolekcininkės teigimu, nuolat rengdama persiškų kilimų pristatymus, ji dirba daugiau šviečiamąjį nei prekybinį darbą. Ir... griauna mitus.

MEDŽIAGA. Pasak Lauros Bohne, brangiausi kilimai yra rišami iš 3-7 mėnesių ėriukų kaklo pavilnės.

"Vienas iš populiariausių yra toks: žmonės įsivaizduoja, kad nusipirkę tokią brangenybę, negalės ant jos užlipti. O aš sakau, kad persiški kilimai yra amžini. Ir jie sukurti tam, kad ant jų vaikščiotume. Jie pergyvens ir mane, ir jus", - tikina moteris.

Tikras, vertas persiško kilimo vardo, anot ekspertės, yra šių dienų Irano ir buvusios Persijos imperijos teritorijoje surištas, iš vietinių žaliavų pagamintas kilimas.

Seniausias - lede

Seniausias persiškas kilimas buvo rastas Sibire. Jam 2500 metų. Jame vaizduojami senieji persų klajokliai karžygiai. O išliko jis iki šių dienų tik todėl, kad buvo įšalęs lede.

IŠSISKIRIA. Tabriz Benan kilimas kilęs iš Tabriz miesto ir rištas vieno žymiausio tos vietovės meistrų Benan. Išskirtinis meistro Benan braižas: pastelinė gelsva ar pistacijų spalva bei gėlių ornamentai.

"Senovėje nomadų gentainiai, saugodamiesi šalčio ir drėgmės žiemos metu, jį tiesdavo savo palapinėse ant grindų. Ir tik gerokai vėliau persų kilimas įgijo naują paskirtį: puošybinę, ir naujus vartotojus - šachus ir didikus, kurie kilimais klodami didingus pastatus demonstravo savo pranašumą.

Taip yra iki šiol. Persiškas kilimas - subtiliausia ir rafinuočiausia Irano meninės išraiškos forma - yra prabangos elementas. Geriausi jų pavyzdžiai yra laikomi aukščiausio lygio meno kūriniais. Net ir šiais laikais, kai modernėjančiame Irane vis labiau plėtojama industrija, persiški kilimai yra vertinami lygiai taip pat, kaip ir prieš kelis šimtmečius", - sakė žinovė.

Persiškų kilimų klasifikacija ir jų priskyrimas tam tikram regionui priklauso nuo raštų formos, spalvos, vilnos ir mazgų, kilimo dydžio, pūko storio, ataudų kiekio, mazgų skaičiaus ir daugybės kitų detalių, kurias atskirti gali tik žinovas. Jie skirstomi į dvi grupes: gentinius, klajoklių arba kaimo ir miesto kilimus.

GYVYBĖS MEDIS. Iš Kumo miesto Irane kilęs kilimas. Tai vienas gražiausių meistro Moradi darbų. Gyvybės medis yra taip skrupulingai surištas, jog atrodo lyg tai būtų ant porceliano piešta gėlių puokštė. Jis įrėmintas subtilia įvairiaspalvių gėlių pieva

Gentiniai kilimai yra nedideli, kiliminio tako formos, stori, surišti per labai trumpą laiką - 3-4 mėnesius. Išskirtinis jų bruožas - geometriniai raštai.

"Miesto kilimai gerokai plonesni, stačiakampio formos. Bendraujant ar valgant namų šeimininkas sėdėdavo kilimo gale, iš šonų pagal hierarchiją išsirikiuodavo kiti šeimos ar bendruomenės nariai. Miestiečių kilimai marginami gėlių motyvais", - pasakojo pokalbininkė.

Kopijuoja madų namai

Persai, pirmieji pradėję rišti kilimus, per daugelį kūrybingo darbo šimtmečių šioje srityje įgijo unikalius ir neprilygstamus gabumus.

Pasak L. Bohne, menotyrininkai bei istorikai yra pripažinę, jog persai sukūrė aukščiausią spalvų ir raštų suderinamumo harmoniją.

"Ne veltui tokie garsūs visame pasaulyje madų namai kaip "Hermes", "Etro", "Missoni" savo sukurtose rankinių bei drabužių kolekcijose naudoja persų raštus. Ir pelno šlovę. Pati naujausia "Hermes" mados namų rankinė yra "copy-paste" - "Senneh Kurdistan" kilimo fragmentas", - susižavėjimo neslepia moteris.

Kilimus riša meistras ir pameistrys, o eskizus piešia dailininkas.

"Eskizas yra pastatomas už rišimo rėmo stygų. Šiais laikais eskizus piešia dailės akademiją baigę menininkai. O senesniais laikais eskizų tapymas buvo atskiras amatas. Dabar labiausiai yra vertinamas meistras. Anksčiau - dailininkas", - pasakoja L. Bohne.

Persiškų kilimų mene dominuoja gėlių, augaliniai, sodų, vazų bei medžioklės motyvai. Spalvos ir ornamentai tobulai atkartoja gamtą bei architektūrą.

"Klajokių kilimai paprastai vaizduoja medžioklės scenas su žmonėmis (paprastai sėdinčiais ant arklio) ar grobuonimis gyvūnais, siekiančiais pagauti savo grobį tankioje augmenijoje. Medžioklės scenos glaudžiai siejasi su persų šachų ir kunigaikščių tradicijomis, o jie labai mėgo save vaizduoti didingais medžiotojais ir raiteliais. Klajoklių kilimuose dominuoja simboliai, pavyzdžiui, S formos simbolis vaizduoja drakoną, kuris saugo namus nuo piktų dvasių", - teigė L. Bohne.

Persų kilimuose neretai "nusėda" realaus sodo vaizdas, kuriame gausu floros, tiesiasi takai ir plyti dekoratyviniai tvenkiniai. Kartais jie įgyja rūmų sodų formą, matomą iš viršaus. Vanduo tvenkinyje ir kanaluose audžiamas šviesiai mėlynos spalvos, derinant su smėlio spalva.

Brangiausiems - ėriukų vilna

"Persiški kilimai gali būti rišami vilna su vilna, taip pat - ant medvilnės (vilna ant medvilnės), vilna būna rišama ir ant šilko bei šilkas ant šilko. Pavyzdžiui, avies vilnos su šilku 1 kv. metro kaina yra nuo 3500-5500 litų", - sako ekspertė.

Avių vilna yra pagrindinė kilimų pramonės žaliava. Pasak L. Bohne, Irano avių vilna yra tanki, riebi ir išlaikanti vidinę plauko drėgmę. Dėl to ji labai tinka kilimams, nes yra stipri, šiurkšti ir stora. Švelnaus klimato kalnų regionuose išaugintų avių vilnos kokybė yra geresnė nei augusių drėgname klimate.

Išplauta vilna džiovinama, o po džiovinimo suverpta yra dažoma. Rankomis dažniausiai vilną verpia kaimo audėjai.

Pavilnė - taip vadinama minkšta vilna, kuri auga arti avies odos kaklo ir smakro zonoje. Plona vilna yra šukuojama šukomis. Ją šukuojant prie šukų prilimpa pūkai. Iš šių pūkų gaminami kokybiškiausi kilimai. Patys brangiausi kilimai yra kuriami iš jaunų 3-7 mėnesių ėriukų pavilnės.

"ŽUVYTĖ". Tai Tabriz-Herati kilimas. Rištas Irano mieste Tabriz. Rišant šį kilimą buvo sunaudota 4 kg natūralaus šilko. Herati raštų pavadinimas kilęs iš Herato miesto (Persijos dalis iki paskutiniojo amžiaus, tačiau dabar priklauso Afganistanui). "Herati" išvertus iš farsi kalbos reiškia "žuvytė". Raštai daugiausiai sudaryti iš žiedų, papuoštų deimantų konstrukcijomis, apsuptų keturiais į šonus banguojančiais lapais. Vienas tokių kilimų dabar yra Niujorko municipaliniame muziejuje. Šio Tabriz-Herati nedidelio kilimo kaina yra 5500 litų.

Medvilnės pluoštas yra labai svarbus kilimų audimo pramonėje ir vis dažniau naudojamas audžiant kilimų apmatus ir ataudus.

Nuo seno Irane sėkmingai kultivuojamas šilkas. Jį gamina drugių lervos, paprastai vadinamos šilkverpiais. Ploniausias šilkas kilimams tradiciškai gaminamas šalia Kaspijos jūros esančiuose regionuose.

"Šiame regione gaminamas vadinamasis Rešto šilkas, kuris laikomas geriausiu pasaulyje. Dėl aukštos žaliavų kainos šilkinių kilimų gamyba gerokai sumažėjo. Šilko pluoštas gali būti naudojamas ir apmatams, ataudams bei kilimo šereliams. Lyginant su panašaus diametro vilnos pluoštu, šilkas yra gerokai stipresnis", - teigia L. Bohne.

"Reikėtų ant jo gyventi"

Genovaitė RAMANAUSKIENĖ, gydytoja

Tiems, kurie moka vertinti persiškus kilimus, tai, be jokios abejonės, yra vertybė. Galbūt turint gražius namus juos būtų galima derinti prie įmantraus interjero, antikvarinių baldų. Persiškas kilimas tikrai papuoštų saloną. Tačiau savo vakarietiškame interjere man būtų sunku įsivaizduoti tokį daiktą. Ir apskritai, mūsų lietuvių mentalitetas yra labai toli nuo rytietiškos kultūros. Man asmeniškai itin rytietiška, marga šių kilimų spalvinė gama nelabai patinka. Tačiau šilkiniai kilimai - tikrai nuostabūs. Maža to - juos nepaprastai malonu liesti. Įsigijus tokį prabangų daiktą reikėtų ant jo ir gyventi, o ne kaimynams rodyti. Būtų malonu ant jo atsigulti ir skaityti knygą.

"Ypač gražūs - šilkiniai"

Alma DŪDIENĖ, brangakmenių ekspertė

Kai pirmąkart pamačiau persiškus kilimus man buvo tiesiog smalsu, tačiau kai daugiau apie juos sužinojau - mane užplūdo susižavėjimas. Nė vieno vienodo: kiekvieno vis kitas raštas, vis kitokios, grynos spalvos. Ypač gražūs - šilkiniai kilimai. Dienos metu jie atrodo vienaip, vakare įgauna kitokių atspalvių. Likau nustebinta persiškų kilimų kobybės bei tikrumo. Kalbu apie tai, jog pirkdamas persišką kilimą tu gauni tikrai tai, ką perki. O nemažos kainos jie yra verti: kilimas tarnaus ne tik tau, bet ir tavo vaikams. Tiesa, anksčiau pirkti persiško kilimo niekada neplanavau. Tačiau porą kartų, prieš gerą dešimtmetį, pirkdama neva austinius kokybiškus kilimus, likau apgauta. Man buvo įsiūlyti klijuoti kilimai. Šiandien mane jau sunku būtų apgauti.

"Galėtų pasakoti svečiams..."

Rada MATULEVIČIENĖ, verslininkė

Mėgstu keliauti. Teko lankytis Indijoje, Arabų Emyratuose, tad apie persiškus kilimus šį tą žinau. Kartą Indijoje prekeivis man siūlė pirkti nediduką, anot jo, tikrą persišką kilimą už 1000 dolerių. Tuomet pagalvojau, kad gal ir būtų neblogai tokį parvežti vaikams dovanų. Tačiau buvo pati kelionės pradžia. Neturėjau jo kur padėti, tad nepirkau. Man persiški kilimai patinka. Ypač pastelinių spalvų. Jei sumanyčiau tokį nusipirkti, jis turėtų būti kažkuo labai ypatingas, su išskirtine istorija. Kalbant apie persiškų kilimų rinką Lietuvoje... Manau, kad mūsų šalyje yra tikrai nemažai turtingų žmonių, kurie yra jau visko pertekę: įsigiję namus, automobilius, todėl jei pasiūla būtų - atsirastų ir pirkėjų. Patiesęs tokį puikų kilimą savo namuose, šeimininkas galėtų pas jį atėjusiems svečiams pasakoti jo subtilybes.

Jūratė RAKAUSKAITĖ