Baldams pinti tradiciškai naudojamos augalų vytelės - ir lapkočiai, ir šerdys, o šiais laikais - taip pat ir plastikinės. Paprastai karkasas yra daromas iš kietesnių medžiagų, vėliau rėmas užpildomas lankstesne medžiaga.
Senoviniai daiktai tapo madingi, todėl pynėjai pradėjo naudoti nenuluptas vyteles. Džiovintos ir vėl mirkytos vytelės įgyja žalsvai rausvą spalvą. Iš tokių vytelių nupintas gaminys atrodo taip, lyg būtų sukurtas seniai.
Natūrali žaliava pintiems baldams - ne tik karklų vytelės, bet ir rotango medžio lianos, nendrės, meldai, pušies ir eglės šaknys, beržo tošis, varpinių kultūrų šiaudai, drožlės, bambukas ir pan.
Vytelės iš vietinių medžių, pavyzdžiui, karklo, ištverme nesiskiria nuo egzotiškų šalių augalų, nebijo staigių temperatūros pokyčių ir drėgmės. Proceso metu jos mirkomos ir džiovinamos, todėl nereikia jaudintis, kad patekus ant baldų vandens, jie susigadins. Išdžiūvęs paviršius atgaus savo pirmykštę išvaizdą. Pintus baldus net rekomenduojama nuplauti muiluotu ir švariu vandeniu. Rūpestingai ir taisyklingai prižiūrint, juos galima nesunkiai išsaugoti ateinančioms kartoms.
Rotangas - net priepirčiams
Tropinė liana (rotangas) - populiari pintų baldų gamybai naudojama medžiaga. Ji auga tropikuose, daugiausia Pietryčių Azijoje. Viena iš stambiausių rotango baldų tiekėjų - Indonezija, kur baldai gaminami ir pagal Europos dizainerių užsakymus. Baldai iš šios medžiagos ypač populiarūs pietinėse Europos šalyse - Ispanijoje, Italijoje, bet ir Vokietijoje, Švedijoje, kur klimato sąlygos drėgnesnės, kuriamos pintų baldų kolekcijos. Iš rotango padaryti baldai ilgaamžiai, juos lengva prižiūrėti.
Akytas augalas puikiai tinka apdirbimui - iš storesnių dalių gaminami baldų karkasai, o iš žievės - dekoratyvūs raštai. Rotangas - labai ištverminga medžiaga, iš jo nupintas krėslas atlaikys net 300 kg svorį. Šios medžiagos lankstumas suteikia galimybę pinti ne tik įvairių geometrinių formų krėslus ir sofas, bet ir ergonomiškus bei ortopedinius baldus, leidžiančius atpalaiduoti raumenis.
Skiriamos kelios rotango rūšys. Storesnė ir ištvermingesnė rūšis auga aukštikalnių regionuose, kur labai drėgna ir karšta aplinka, todėl mūsų sąlygomis tokius baldus reikia periodiškai drėkinti. Kadangi yra labai atsparūs drėgmei, jie tinka priepirčiams. Natūrali rotango spalva panaši į pušies medienos. Apdirbus specialiu laku, rotangui galima suteikti įvairius atspalvius - alyvuogių žalsvumo, konjako rudumo, medaus gelsvumo, netgi žydrą ar rožinį.
Bambukas panašus į rotangą ir jie dažnai painiojami. Didžiausias jų skirtumas - bambuko šerdies vietoje yra tuščia erdvė, o rotangas yra vientisas.
Naujausios sintetinės medžiagos (technorotangas), naudojamos pintų baldų gamybai, beveik niekuo nesiskiria nuo natūralių - nei lankstumu, nei atsparumu aplinkos poveikiui. Karkasas gaminamas iš aliuminio. Tokie baldai lengvai gali peržiemoti nešildomuose užmiesčio namuose ar netgi sode. Krėslus ir stalus galima statyti balkonuose, terasose ir žiemos soduose. Tokie baldai patogūs ir namuose, pvz., virtuvėje. Baldai iš sintetinių medžiagų gali stovėti lauke.
Kokybė - iš detalių
Norėdami išsirinkti kokybiškus pintus baldus atkreipkite dėmesį, kad būtų panaudotos ilgos ir tvirtos vytelės, prieš pinant nubalintos vytelės būtų vientisos spalvos, dažai turėtų būti padengti lygiai, nušlifuota ir nulakuota nuosekliai, kiekvienas baldas nudažytas ištisai (šonai ir dugnas), paviršius lygus, nušlifuotas, o stabilumui naudojamos kryžminės karkaso sąvaržos.
Nekokybiški baldai bus iš plonų ir netvirtų vytelių, netolygios spalvos, šiurkštaus paviršiaus, nesustiprintais rėmais, nudažyti tik matomose vietose, o grioveliuose bus matyti susikaupęs storas dažų sluoksnis.
Kadangi pagaminti iš natūralių medžiagų, pinti baldai negali būti laikomi lauke nuolat - jiems nerekomenduojama nuolatinė drėgmė ir saulės spinduliai.
Šių baldų priežiūra paprasta - dulkių siurbliu reguliariai pašalinkite dulkes, retkarčiais nuvalykite muiluotu vandeniu susikaupusius plyšiuose nešvarumus. Taip išsaugosite natūralų blizgesį.
Jei baldai stovėjo drėgmėje ir juos apniko pelėsis, jį galima pašalinti tokiu mišiniu: ketvirtį stiklinės chlorkalkių sumaišyti su 1 -1,2 litro vandens. Išbandykite šį tirpalą mažiau matomoje vietoje, nes po plovimo plotas gali pašviesėti. Šį darbą atlikite lauke ir naudokitės apsauginėmis priemonėmis - akiniais, pirštinėmis su rankogaliais.
Kas keletą metų pintus baldus nulakuokite, o tamsiuosius poliruokite, kad neįsigertų dėmės.
Parengta pagal www.asa.lt
Rašyti komentarą