"Po to, kai buvau nufotografuota gatvėje, kitą dieną man paskambino draugė ir paklausė, kodėl internete už mane balsuoja tiek mažai žmonių, - pasakojo Simona. - Galvoju, kokiam čia dar internete, kas čia vyksta... Buvau pamiršusi! Na, ir nuo tada mane pagavo balsavimo azartas! Įtraukiau visus draugus ir pažįstamus, jų draugų draugus ir jų pažįstamus... Ištisas dvi savaites taškas į tašką kovojome su Egle...
Kai turėjau 850 balsų, atrodė, jog tai jau viršūnė, bet kai galiausiai surinkau 2289 - negalėjau savo akimis patikėti!"
Simona, laimėjote 550 litų: 50 - kaip savaitės laimėtoja ir 500 - pagrindinį prizą. Ar jau žinote, ką pirksite?
Konkrečiai dar negaliu pasakyti, bet esu tikra, jog "Montone" tikrai rasiu ką įsigyti. Nuoširdžiai sakau: tai viena mano mėgstamiausių parduotuvių. Esu labai išranki, linkusi į aukštos kokybės klasiką, kiek sumoderintą, taigi šis kuponas - į patį dešimtuką. Prieš keletą metų "Montone" pirkau kelnes ir rožinį švarkelį - tie drabužiai ir dabar kaip nauji, nors labai juos mėgstu ir dažnai vilkiu. Beje, neseniai nusižiūrėjau labai gražią suknelę, bet ji buvo brangoka... Dabar galiu nusipirkti!
Ar Jūsų polinkis ir sugebėjimas stilingai rengtis kaip nors susijęs su profesine veikla?
Visiškai ne. Baigiau teologijos studijas Klaipėdos universitete.
Kuo Jus patraukė ši sritis?
Mane visuomet traukė filosofiniai, psichologiniai dalykai. Rinktis tokią specialybę, manau, paskatino noras geriau pažinti save.
Studijos sustiprino Jūsų tikėjimą?
Greičiau jau atvirkščiai. Mokėmės viską paaiškinti, o ne tikėti. Supratau, kad visus Jėzaus stebuklus galima paaiškinti racionaliai, moksliškai. Be to, daug ką lemia įtaiga, saviįtaiga... Žmogus tiesdiog nori tikėti, jam reikia kuo nors tikėti.
Ko dar mokėtės studijuodama?
Lotynų, hebrajų, graikų kalbų, žydų istorijos...
Ar teko dirbti pagal specialybę?
Iš mūsų kurso, kuriame buvo 12 žmonių, tik vienas vaikinas dirba pagal specialybę - jis tapo kunigu. Visi kiti - kas ką... Aš dirbau administratore, keliavau į Angliją, į Airiją... Beje, praktiką atlikome bažnyčioje. Toje, kur prie Jono kalnelio.
Ką dirbote Anglijoje?
Juodą darbą. Fabrike pakavau vaistus. Reikėjo tikrinti, ar jų aprašymo lapeliai nebrokuoti - ar nėra juose skylučių... Vieną kartą pagalvojau: negi aš tik tiek gyvenime tesugebu? Ir pabėgau iš ten. Tai ne man.
Finansiškai bent jau buvo verta?
Mokėjo 1000 svarų per mėnesį. Bet kad parsivežtum santaupų namo, tenai turėjai labai taupyti. O aš norėjau gyventi. Ne atidėlioti gyvenimą. Man pasidarė gaila laiko. Parsivežiau tik paskutinį atlyginimą.
Jūsų bruožuose esama egzotikos...
Mano tėtis - uzbekas. Jo tėvai kilę iš Uzbekijos kaimo, neatsimenu pavadinimio... Be to, močiutės (tėčio mamos) kraujas su totorių krauju maišytas. Seneliai susipažino Sovetske, paskui gyveno Uzbekijoje, galiausiai atvyko į Lietuvą.
O Jūsų mama? Kaip susipažino tėveliai?
Mama kilusi iš Žemaitijos. Ji seselė. Kai slaugė mano tėtį po avarijos, ir susipažino. Mano tėtis visą gyvenimą kas dešimt metų patenka į avariją... Tėvai 30 metų kartu gyvena.
Turite brolių, seserų?
Mes augome keturi vaikai. Trys seserys pametinukės ir brolis. Vyresnėms seserims - po 29 ir 28 metus, man - 27 m., broliui - 22 m. Viena sesė gyvena Anglijoje, kita Vilniuje, abi augina po sūnų. Brolis dar niekur neįleido šaknų, būna tai Vilniuj, tai Anglijoj... Man, beje, iš visų keturių vaikų daugiausiai teko uzbekiškų bruožų. Dovana iš senelio, - šypsosi.
Ar domitės uzbekų kultūra? Gal mokate uzbekiškai?
Moku suskaičiuoti iki dešimties... Kartais pasiklausau uzbekiškų dainų per "youtube.com". Nedaug ką žinau apie tą kultūrą, nes tėtis iš ten išvažiavo būdamas gal aštuonerių metų, pats mažai ką prisimena. Pasakojo, kad ten buvo labai karšta, kad nebuvo lovų - tik pagalvės, ant jų ir miegodavo... Tiesa, turime tradiciją šeimoje virti uzbekišką plovą. Giminė - didelė, tėvas turi dar tris jaunesnius brolius, smagu, kai susirenka visi tokie juodi ir lietuviškas liaudies dainas dainuoja...
Uzbekai išpažįsta islamą. Ar Jūsų auklėjimas buvo kuo nors ypatingas?
Tėtis auklėjo griežtai, bet teisingai. Iki šešiolikos metų nė vienas iš vaikų į šokius neidavome. Neleido. Šiaip jis ramaus būdo, o mama - atvirkščiai, nes žemaičiai yra karštakošiai, - juokiasi. - Bet jiedu visąlaik gražiai sutaria.
Ar susipažinote su su islamo tradicijomis?
Tėtis niekada nieko nepiršo, jokių tikėjimo dogmų. Visi keturi augome turėdami pasirinkimo laisvę, jautėme pagarbą savo sprendimams ir nesąlygišką palaikymą.
Ką dirba Jūsų tėtis?
Jis traktorininkas. Tėvai gyvena Pagėgiuose, visada laikė didelį ūkį.
Lenkė prie darbo?
Dar ir kaip! Ir ravėjome, ir šienavome. Viską dirbome. Gyvenome šeimoje septyni žmonės, įskaitant močiutę, bet maisto beveik nepirkdavome - viską patys užsiaugindavome.
Kokie liko prisiminimai iš mokyklos laikų?
Lankiau Lumpėnuose pagrindinę mokyklą, paskui mokiausi Pagėgiuose. Klasėje buvo 22 mokiniai, aš labiau domėjausi humanitariniais dalykais... Geriausi prisiminimai liko apie istorijos mokytoją Dargužį - jis labai geras. Tiki tavimi labiau nei tu pats. Didžiulis stimulas mokytis.
Ką šiuo metu veikiate ir kokią svajonę norite įgyvendinti ateityje?
Šiuo metu laukiu atsakymo dėl administratorės darbo - neseniai dalyvavau pokalbyje. Svajonė... Namas ant jūros kranto, žinoma, - juokiasi.
O kas name?
Šeima, kokie trys vaikai... Dar norėčiau keliauti, aplankyti egzotiškas šalis, būtinai - Dubajų. Norėčiau turėti savo viešbutį arba prabangių drabužių parduotuvę.
Kas Jums išugdė prabangos pomėgį?
Gal ne prabangos, o labiau kokybės. Nuo mažens tokia esu. Atsimenu, kai buvome paauglės, mums, trims seserims, močiutė davė po šimtą litų nusipirkti po juodus džinsus - tuomet jie buvo labai madingi... Nuvažiavome mes į turgų, spigino gal 22 laipsnių šaltis, ieškojome tų juodų džinsų, bet neradome, baisiai sušalome. Sesės už savo pinigus prisipirko kitų drabužių - megztinių, dar kažko, o aš - ne. Man reikėjo būtent juodų džinsų. Aš juos nusipirkau vėliau, po ilgų paieškų, bet tokius, kokių norėjau. Man ne prabanga, ne "brendas" svarbu, nes kartais ir prabangioje parduotuvėje pasimatuoju kokią suknelę už nerealią kainą ir galvoju: ir už ką aš čia tiek turėčiau mokėti? Ji tiek neverta. Manau, jog bet kas gyvenime turi nusipelnyti tos kainos, kurią tu moki.
Kalbino Andromeda MILINIENĖ
KOMENTARAS
"Kad nustebintum, nebūtina verstis per galvą"
Vyriausioji "Monton" dizainerė Piret Puppart
Šis konkursas - dar vienas įrodymas, kad uostamiestyje gyvena daugybė madai neabejingų ir stilingų žmonių. Gerbiu žmones, kurie turi savitą stilių ir nesidrovi jo parodyti.
Man asmeniškai labai patinka Austėja - šaunus kosmopolitiškas stiliukas. Puikus monochromiškas juodos ir baltos derinys. Žinoma, šią vasarą buvo sunku atsispirti spalvotoms pagundoms, nes mada siūlė daugybę ryškių atspalvių.
Pastebėjau, kad Lietuvos pajūryje populiarūs trumpi varpelio formos sijonai. Tai puikus pasirinkimas, nes modelis tinka įvairiems figūros tipams. Be to, jie šią vasarą buvo tikrai labai madingi. Noriu pagirti Agnę, kuri savo derinį puikiai papildė plonu ryškiu dirželiu ir basutėmis su platformomis. Aksesuarai gali tikrai daug - jie užbaigia visą derinį.
Daugiausiai skaitytojų balsų surinkusi ir konkursą laimėjusi Simona demonstruoja vientisą stilių: suderinta kiekviena detalė. Taikliai pasirinktas net ir lūpdažis bei žaismingai iš po švarkelio pasimatantys marškinėliai. Spalvų gama koordinuojama puikiai! Sveikinu pasirinkus drąsias ryškias spalvas. Grynų spalvų drabužiai ir juodai balti batai kartu daro tikrus stebuklus. Simona puikiai suderino paprastas klasikines formas ir 7-ojo dešimtmečio tvisto nuotaikas. Jos susikurtas stilius yra puikus pavyzdys, kad norint nustebinti nereikia verstis per galvą ir ieškoti kažko supermadingo. Tereikia sumaniai viską suderinti.
Nors vasara jau praėjo, visus madai neabejingus žmones raginu nenusisukti nuo spalvų ir šį rudenį. Sumaniai derinkite madingas spalvas, nes tai yra vienas lengviausių būdų atrodyti stilingai.
Pagrindinis skirtumas tarp šios vasaros ir rudens yra tas, kad vėstant orams spalvos darosi gilesnės - tamsiai raudoni atspalviai, vidurnakčio mėlyna, čiobrelių žalia ir džiovintos slyvos violetinė yra tai, kas karaliauja ant šio rudens mados podiumų.
Simona
NUO - IKI. Simona demonstruoja vientisą stilių: duderinta kiekviena detalė.
Eglė
ANTRA. Eglė nuo konkurso laimėtojos atsiliko vos 281 balsu.
Agnė
SKONINGA. Iš visų konkurso dalyvių vyriausioji "Monton" dizainerė išskyrė ir Agnę, kuri savo derinį puikiai papildė plonu ryškiu dirželiu ir basutėmis su platformomis. "Aksesuarai gali tikrai daug - jie užbaigia visą derinį", - sakė stiliaus specialistė.
Austėja
KOSMOPOLITIŠKA. "Puikus monochromiškas juodos ir baltos derinys", - Austėjai asmenines simpatijas išreiškė vyriausioji "Monton" dizainerė Piret Puppart.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą