Kiekvienais metais pensinis amžius yra ilginimas ir 2026 m. jis visiems bus 65 metai. Šiemet vyrų pensinis amžius yra 63 metai ir 10 mėnesių, moterų – 62 metai ir 8 mėnesiai. Pamažu ilginamas ir būtinasis stažas.
Jei šiemet jis yra 31 metai, 2027 m. jis pailgės iki 35 metų. Vis dėlto pradėti gauti pensiją galima ir nesulaukus pensinio amžiaus. Ji gali būti skirta gyventojui, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jis turi būtinąjį stažą, galiosiantį tais metais, kada jis sukaks senatvės pensijos amžių.
Išankstinė pensija nemokama, jeigu gyventojas gauna kitas socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijas, užsienio valstybės pensijas. Išankstinės pensijos skyrimui yra ir kitų sąlygų.
Išankstinės pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas. Tačiau jeigu jau mokama, tai ji mažinama po 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
Pvz., jei iki pensijos liko 1 metai, tai išankstinė pensija sumažinama 4,8 proc. (12 mėn. x 0,4 proc.).
Sumažinta pensija mokama visą likusį gyvenimą. Jei asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, bet kreipiasi su prašymu atidėti jos skyrimą, pensija jam skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
Kada sprendimas atsiperka „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis informavo, kad ankstesnis ar pavėlintas pensijos mokėjimas susijęs su žmogaus gyvenimo trukme:
„Norėčiau pabrėžti, kad neskaičiuojame, ar žmogui „apsimoka“ rinktis paankstintą ar atidėtą pensiją. Pensijos mažėjimas dėl paankstinimo ar padidėjimas dėl atidėjimo yra paremtas vidutinės gyvenimo trukmės rodikliais.
Galima sakyti, tuo, kokį laikotarpį yra tikimybė žmogui mokėti pensiją nuo tada, kai jos paprašo ir visas jo įgytas teises į pensiją realizuoti per tą laikotarpį. Taip nei išankstinių, nei atidėtų pensijų gavėjai realiai neįgyja kažkokio pranašumo prieš gyventojus, kurie gauna įprastą pensiją.“
Saulius Jarmalis (Justinas Auškelis/Fotodiena nuotr.
Anot „Sodros“ atstovo, nė vienas nežinome, kiek laiko gyvensime senatvėje, negalime atsakyti, ar žmogui vienu ar kitu atveju verta nukelti pensiją ar ją gauti anksčiau.
Jeigu vidutinė pensija dabar siekia 344 eurus, tai dėl jos atidėjimo metams žmogus negautų 4128 eurų. 344 eurų padidinimas būtų 27,52 euro.
Taigi žmogus turėtų pragyventi 12,5 metų, kad dėl padidėjusios pensijos jam būtų išmokėta didesnė suma, negu ta, kurios jis neteko metams pensijos atsisakęs.
S. Jarmalis atkreipė dėmesį, kad žmogus turi pateikti prašymą atidėti pensijos mokėjimą. Kitu atveju, jeigu jis, sukakęs senatvės pensijos amžių, nepateikia prašymo gauti pensiją, dėl to pensija jam nedidėja.
„Be to, pateikus prašymą mokėti pensiją, ji išmokama ir už praėjusį laikotarpį nuo sukakto senatvės pensijos amžiaus kai žmogus įgijo teisę gauti pensiją, bet ne ilgiau nei už metus“, – nurodė pašnekovas.
Šiuo metu atidėtą pensiją gauna apie 1 tūkst. gyventojų.
Kiek gyvensime sulaukę pensijos
Pasak S. Jarmalio, nė vienas nežinome, kiek laiko gyvensime senatvėje negalime atsakyti, ar žmogui vienu ar kitu atveju „apsimoka“ pensiją gauti anksčiau ar ją atidėti.
Kaip minėta, pateiktus prašymą gauti išankstinę pensiją, ji sumažėja 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį (4,8 proc. už metus), kai mokama išankstinė pensija.
Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą (išankstinę pensiją galima gauti tik turint būtinąjį stažą) šiuo metu yra 364 eurai, tai 4,8 proc. sudaro 17,5 euro, o metus gaunant išankstinę pensiją tokiu atveju – 346,5 euro.
Taigi per vienerių metų išankstinės pensijos laikotarpį žmogui būtų išmokėta 4158 eurai. Ši suma prilygsta 237 mėnesiams arba beveik 20 metų kuriuos žmogus gauna 17,5 euro mažesnę pensiją.
Paprastai tariant, vieneri metai išankstinės pensijos apsimokės tuo atveju, jeigu gyvensite ne daugiau kaip 20 metų. Šiuo metu išankstines pensijas gauna apie 6,2 tūkst. gyventojų.
Tendencijos skirtingos „Matome tendenciją, kad mažėja žmonių, kurie prašo išankstinės pensijos. Šie gyventojai dar nėra pensininkai, tačiau jiems vyresniame amžiuje kyla sunkumų susirasti darbą ir tokiu atveju išankstinė pensija tampa pajamų šaltiniu likus dar penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus“, – komentavo S. Jarmalis.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad dėl ekonomikos augimo ir darbo jėgos trūkumo darbo rinka tampa atviresnė ir vyresniems žmonėms.
„Tai reiškia, kad jiems pastaraisiais metais yra lengviau susirasti ar lengviau išlaikyti darbo vietą ir tuomet mažėja poreikis prašyti išankstinės pensijos, juolab, ji nėra mokama, jeigu žmogus darbą turi.
Jeigu ekonominės ir darbo rinkos tendencijos išsilaikys, galime stebėti dar labiau mažėjantį išankstinių pensijų gavėjų skaičių“, – svarstė pašnekovas. Jo teigimu, atidėtos pensijos gavėjų dalis tarp visų pensininkų yra labai nedidelė.
Dažniausiai jas renkasi didesnes pajamas iki pensijos turėję gyventojai. Tad šioje srityje didesnių pokyčių esą tikėtis neverta.
Rašyti komentarą