Didesnės išlaidos laukia tiek cigaretes rūkančių, tiek kaitinamojo tabako gaminius naudojančių žmonių. Tiesa, Finansų ministerija nusprendė, kad akcizas kaitinamojo tabako gaminiams nuo kitų metų kovo turėtų būti gerokai didesnis negu buvo numatyta anksčiau.
Prieš metus Akcizų įstatymo lydinčiajame rašte buvo pateikti tikslūs skaičiai, kaip turi būti didinami mokesčiai tabako gaminiams. Pagal trejų metų planą akcizas kaitinamojo tabako gaminiams kasmet turėjo didėti po 15 proc. kasmet.
Tačiau ministerija nusprendė, kad vien kitų metų pavasarį mokesčio šuolis turėtų būti gerokai didesnis – net 65 proc.
Abejoja, ar akcizai atpratina nuo žalingų įpročių
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė pastebi, kad dažniausiai akcizo didinimas neišsprendžia aktualių visuomenės problemų. Pavyzdžiui, pakėlus akcizą degalams vairuotojai nepuola sėsti ant dviračių, o rūkaliai – nebepirkti cigarečių.
„Sprendimas pakelti akcizą yra neveiksminga priemonė žmonių gyvenimo būdui reguliuoti. Tai labiau primena tinginio darbą – kai vengiama sprendimų, kurie veikia, o ieškoma lengvų išeičių, kurios neva per naktį išspręstų problemas. Galiausiai problemos išlieka, o sprendimų priėmėjai toliau imituoja darbą, net nesivargindami vertinti savo darbo rezultatų“, – dėsto I. Valeškaitė.
I. Valeškaitė.© Alfa.lt
Ekspertei kyla klausimų, ar ministerijos apskritai vertina, kokią įtaką alkoholio ir tabako vartojimui turi ne draudimai, o sociokultūriniai pokyčiai, pavyzdžiui, skirtingų kartų požiūris į žalingus įpročius, auganti visuomenės gyvenimo kokybė ir sąmoningumas. „Galbūt kultūrinių reiškinių analizė galėtų pateikti kur kas geresnius atsakymus ir efektyvesnius problemų sprendimus?“ – svarsto I. Valeškaitė.
Pašnekovės nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija neanalizuoja ir nelygina įprastų cigarečių su kaitinamojo tabako gaminiais, neskiria dėmesio naujų produktų tyrimams ir vertinimams, o tiesiog aklai ima taikyti ribojimus ir įvairaus masto draudimus.
Atsisakyti cigarečių kainuos brangiau
Taigi, vietoje to, kad išnagrinėtų naujų tabako gaminių įtaką vartotojų sveikatai ir pateiktų duomenimis pagrįstą poziciją, valdžia imasi statyti dar vieną barjerą – ketina smarkiai pakelti mokesčius kaitinamojo tabako gaminiams, kad sprendimas atsisakyti cigarečių ir pereiti prie alternatyvos kainuotų brangiau.
Finansų ministerijos nutarimu, nuo kitų metų kovo akcizą kaitinamojo tabako produktams siūloma didinti iki 113,2 euro už kilogramą, nors anksčiau buvo numatytos ribos – 78,8 euro nuo 2020 m. kovo 1 d. ir 90 eurų nuo 2021 m. kovo 1 dienos. Šiuo metu mokestis siekia 68,6 euro už kilogramą.
Jeigu akcizas pakils labiau negu planuota, cigarečių atsisakę ir prie kaitinamojo tabako alternatyvos perėję žmonės turės daugiau išlaidų lyginant su įprastais rūkaliais.
Mat kainuoja ne tik tabako gaminiai, bet ir kaitinimo įrenginys, specialūs įrenginio valymo bei priežiūros reikmenys.
Tad sprendimas atsisakyti cigarečių ir pereiti prie alternatyvos kitąmet gali būti pažymėtas dideliu minuso ženklu. Žvelgiant iš vartotojo pozicijos, kol kas bendros išlaidos naudojant arba cigaretes, arba kaitinamąjį tabaką yra panašios.
Dalis tabaką kaitinti, o ne rūkyti pasirinkusių asmenų aiškina, kad sprendimą priėmė norėdami atsisakyti cigarečių smarvės. Nuo kitų metų kovo tokiems „kaitintojams“ tabako produktai gali kainuoti daugiau negu įprotis aplink save skleisti dvokiančius dūmus.
Mat cigaretės turėtų pabrangti mažiau negu kaitinamojo tabako gaminiai. Nuo šių metų sausio cigaretėms taikomas minimalus akcizo tarifas yra 102 eurų už tūkstantį vienetų. Kitąmet šis tarifas bus 108,5 euro, o 2021 m. – 115,5 euro. Specifinis tarifas cigaretėms šiemet yra 62,25 euro, o kitąmet sieks 65,7 euro, o 2021 m. – 69,4 euro.
Trūksta nuoseklumo ir stabilumo
Anot Finansų ministerijos, tokias permainas lemia tikslas papildomai surinkti apie 6 mln. eurų – būtent tiek pinigų galėtų sukristi į valstybės biudžetą pakėlus kaitinamojo tabako akcizą.
Tačiau ekspertai primena, kad prognozės yra nedėkingas užsiėmimas, primenantis nenušauto briedžio dalybas.
Asociacijos „Investor’s Forum“ vadovė Rūta Skyrienė atkreipia dėmesį, kad nenumatyti, drastiški pokyčiai gali atnešti daugiau žalos negu naudos. „Kai yra ilgalaikis planas, bet staiga nusprendžiama paimprovizuoti ir smarkiai nukrypstama į šalį, sugriaunamas nuoseklumas ir tvarka.
Savo ruožtu verslas turi perrašyti planus, keisti sprendimus ir atlikti begalę kitų veiksmų, kurie didina veiklos kaštus, nekalbant apie tai, kad tarsi iš dangaus užgriūva pakelti mokesčiai. Tad kiekvienas toks valdžios žingsnis yra sukrėtimas“, – teigia R. Skyrienė.
Rūta Skyrienė © Andrius Ufartas / Fotobankas
R. Skyrienė pastebi, kad per naujų gamyklų atidarymo šventes valstybės vadovai ir politikai akcentuoja pastangas kurti verslui palankią, stabilią aplinką, kad ir toliau būtų steigiamos naujos darbo vietos ir investicijos pasiteisintų.
Tačiau sugrįžę į savo kabinetus valdžios atstovai neretai ima kurti visai priešingus planus, kurie priverčia verslą nukrypti nuo užsibrėžto kurso. Pasak R. Skyrienės, politinio stabilumo trūkumas mažina Lietuvos investicinį patrauklumą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą